Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę.

Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nėra pigūs. Pabandai susiimti, tiesiog paprašai, kad tau paduotų pigiausių vaistų nuo peršalimo, susimoki, ir skuodi pro duris.

Tikiesi, kad tau pavyks pasveikti namuose – kartą, kai gulėjai ligoninėje, niekaip negalėjai priprasti prie patiekiamų pusryčių ir pietų, tačiau džiaugeisi, kad pagaliau nereikia nieko gaminti pačiam. Tiesa, batono jau seniai nebevalgai, vadinamos šlapdešrės – taip pat, tačiau ligoninė bent mintimis tave nukelia į senus laikus, kada buvai jaunas ir gražus. Gydytojai tau griežtai neleidžia vartoti cukraus, tačiau jo tikrai negaili saldindami tavo arbatą. Supranti, kad niekas nė nenori, kad tu pasveiktum – juk pensija visai arti.

Kartais neturi laiko laukti, ko šeimos gydytoja leis atvykti kraujo tyrimams, todėl leidi sau šiek tiek paišlaidauti – užsiregistruoji privačioje klinikoje. Kai registratūroje tau pasiūlo kavos ar arbatos, iš karto susinervini, nes supranti, kad teks laukti labai ilgai. Kita vertus, tave turbūt tik erzina – juk tyrimus reikia daryti nieko nevalgius ir nieko negėrus. Taigi, atsipalaiduoji ir lauki toliau. Kai praeina trys ar keturi pusvalandžiai, prie tavęs prieina administratorė, ir praneša, kad esi visiškai sveikas – kraujo tyrimai nieko blogo neparodė. Apsidžiaugi, susimoki už kraujo tyrimus, ir tik grįžęs į darbą prisimeni, kad tu kraujo nė nepridavei. Vis dėlto, naujienos apie puikią sveikatos būklę tave tikrai džiugina, todėl parašai pagiriamąjį atsiliepimą. Ir visai nesvarbu, kad tu sumokėjai už kito asmens kraujo tyrimus – juk naujienos apie puikią sveikatą tikrai turi savo kainą.

Kai jau būsi pasirengęs išgirsti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę, užsiregistruosi pas savo šeimos gydytoją (kokios dar šeimos? Juk esi vienišas!), o kol kas reikia atšvęsti. Taigi, valerijoną į studiją!

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...