Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę.
Į
polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos
draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo
pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę,
mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net
nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti
raminamųjų, kurie taip pat nėra pigūs. Pabandai susiimti, tiesiog paprašai, kad
tau paduotų pigiausių vaistų nuo peršalimo, susimoki, ir skuodi pro duris.
Tikiesi, kad
tau pavyks pasveikti namuose – kartą, kai gulėjai ligoninėje, niekaip negalėjai
priprasti prie patiekiamų pusryčių ir pietų, tačiau džiaugeisi, kad pagaliau
nereikia nieko gaminti pačiam. Tiesa, batono jau seniai nebevalgai, vadinamos
šlapdešrės – taip pat, tačiau ligoninė bent mintimis tave nukelia į senus
laikus, kada buvai jaunas ir gražus. Gydytojai tau griežtai neleidžia vartoti
cukraus, tačiau jo tikrai negaili saldindami tavo arbatą. Supranti, kad niekas
nė nenori, kad tu pasveiktum – juk pensija visai arti.
Kartais
neturi laiko laukti, ko šeimos gydytoja leis atvykti kraujo tyrimams, todėl
leidi sau šiek tiek paišlaidauti – užsiregistruoji privačioje klinikoje. Kai
registratūroje tau pasiūlo kavos ar arbatos, iš karto susinervini, nes
supranti, kad teks laukti labai ilgai. Kita vertus, tave turbūt tik erzina –
juk tyrimus reikia daryti nieko nevalgius ir nieko negėrus. Taigi, atsipalaiduoji
ir lauki toliau. Kai praeina trys ar keturi pusvalandžiai, prie tavęs prieina
administratorė, ir praneša, kad esi visiškai sveikas – kraujo tyrimai nieko
blogo neparodė. Apsidžiaugi, susimoki už kraujo tyrimus, ir tik grįžęs į darbą
prisimeni, kad tu kraujo nė nepridavei. Vis dėlto, naujienos apie puikią
sveikatos būklę tave tikrai džiugina, todėl parašai pagiriamąjį atsiliepimą. Ir
visai nesvarbu, kad tu sumokėjai už kito asmens kraujo tyrimus – juk naujienos
apie puikią sveikatą tikrai turi savo kainą.
Kai jau būsi
pasirengęs išgirsti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę, užsiregistruosi
pas savo šeimos gydytoją (kokios dar šeimos? Juk esi vienišas!), o kol kas reikia atšvęsti. Taigi, valerijoną į
studiją!
Komentarai
Rašyti komentarą