13 kelionė: Superšunininkai

 

Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti  savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę.

Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniukams viskas galima. Jiems galima ir į parduotuvę, ir į kavinę, ir į autobusą. Net ir tada, jei prie įėjimo būna nupieštas užbrauktas šuniukas, jorkšyrininkai jį ignoruoja – juk šuo paveiksliuke kur kas panašesnis į vokiečių aviganį, bet ne į jorkšyrą. Darbuotojai, patys užklijavę draudžiamuosius ženklus, į tai žiūri gana atlaidžiai – na, kas gi čia tokio, juk šuo mažas, ką jis čia padarys? Haskininkus tai labai siutina – jie žino, kad nei į mėsos, nei bandelių skyrių jų niekas neįleis, o ir rankinuką, į kurį tilptų haskis (ar du haskiai), rasti būtų gana sudėtinga. Kadangi tavo šuo yra nei didelis, nei mažas, piktiniesi tik pusiau: tau būtų gana sunku tą šunį nulaikyti terboj, todėl pats savo noru jį palieki namuose.

Jei turi šunį, kurį ne tik pririši prie būdos, bet kartais dar ir pavedžioji, tau tikrai kyla klausimas, kas yra tavo tikrieji draugai. Daugumą jų tu sutinki šunų aikštelėje, ir ten plepėdamas praleidi kokias dvi valandas.  Kartais pasvarstai, ar tie šunų aikštelės draugai su tavimi vis dar bendrautų, jei nebeturėtum šuns. Greičiausiai ne, nes neturėtum apie ką šnekėti. Na, o dabar aptari mėsos kainas skirtinguose prekybos centruose, pasidalini informacija apie  gyvūnų prekių parduotuvėse vykstančias akcijas, apžvelgi gyvūnijos pasaulio naujienas, ir eini namo. Tik vėliau pastebi, kad tavo šuo jau seniai miega po suoliuku, o tavo draugo biglis jau baigia išrausti penktą duobę. Gal ten ruošiasi laidoti tavo vidutinio dydžio šunį, o gal ieško kaulo, kurį pernai čia pakasė buvusio kaimyno taksas (laimingos jam Vaivorykščių šalies). Tik vienas šuo vis dar nerimsta – iš gretimo rajono ateinantis labradoras be perstojo loja, o gerieji šunininkai jį už tai maitina. Jauti, kad tavo ausų būgneliai to nebeatlaikys, todėl keliauji namo.

Čia su savo vidutinio dydžio šunimi ateisi rytoj. Ir poryt. Ir dar kitą dieną, nes supranti, kad negali gyventi be kitų superšunininkų. Kad ir kokie jie keisti bebūtų.

Tavo šuo pūkuotas ir gražus, todėl niekas jo nebijo. Toks šuo gi tikrai neįkas. Ne taip kaip koks trumpakailis didžiadantis. Jei turėtum bulterjerą, tavo gyvenimas būtų dar liūdnesnis nei turint haskį ar jorkšyrą. Eitum sau gatve, o visi tik rėktų – „Vajėzusmarija, žmogėdra!”, kita bobutė tau primintų: „Čia gi tas kovinis!!!“, o jos sūnus ar anūkas  prieitų ir paklaustų, ar tiesa, kad bulterjero žandikaulis taip susirakina, kad vėliau jo neįmanoma atkabint. Tau pro ausis rūktų dūmai, bet bandytum kantriai išaiškinti, kad jokia šunų veislė niekada nebuvo išveista kovai su žmonėmis, o kovos šu kitais šunimis bulterjerams niekada nesisekė. Žinoma, jie išklauso tokias sapaliones, ir apeina tave 50 metrų lankstu, o nueidami dar paklausia, ar tavo šuo nenutrūks. Jei haskis ar jorkšyras sugalvotų tavo šuniui duoti į snukį, bulterjeras vis tiek liktų kaltas. Išprovokavo su savo ilgu snukiu! O jei jau kąs, taigi viskas – amen.

Tai gal tau tie šunininkai visai nereikalingi.  Taip pamąstęs pasikiši savo vidutinio dydžio šunį  po pažastimi, ir keliauji į restoraną. Tikiesi, kad neišvarys – juk tavo šuns svoris ne didesnis nei trijų jorkšyrų. Na, bet jei šuo telpa ant rankų, gal nėra jis toks didelis?