Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

6 kelionė: how to recover Facebook account?

 

Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai  kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus.

Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet, jei du kartus iš eilės neužpatinkintų tavo įrašo, automatiškai būtų išmestas iš draugų.

Kai parašai draugui žinutę, ir paklausi, kaip gi jam sekasi, labai tikiesi, kad jis atsakys,  jog puikiai,. Tiesiog puikiai. Be jokių detalių.  O jis sugalvoja parašyti tiesą – vaikai serga, žmona jau trečią dieną kažkur bastosi, ir tu nebežinai, ką jam atsakyti. Norėtum gal kažkaip jį paguosti, bet net nesumoji, kokiais žodžiais galėtum tą padaryti. Gal pasiūlyti nueiti į barą? Neee, negali klausytis jo verkšlenimų. Gal pasiūlyti pažvejoti? Neee, visą vakarą kalbės apie savo tą netikusią žmoną. Dar ir vaikus turbūt pasiims kartu, ir jie tikrai išbaidys gausiai kimbančias žuvis. Neturi, ką jam pasakyti, tai... Belieka tik išmesti iš draugų. Šioje situacijoje tikrai norėtųsi tiesiog tyliai pasitraukti.

Na, bet būna juk ir taip, kad draugas pasako, jog sekasi tiesiog puikiai, ir pradeda girtis, kas gi jam ten pasisekė. Štai, nusipirko naują automobilį (iš salono!!!) Įkūrė nuosavą verslą (neapsiriboja vien tik Lietuvos rinka!!!) Dabar planuoja kelionę aplink pasaulį (už brangiai!!!) Jam taip puikiai sekasi, kad nė nežinai, ką papasakoti apie save. Tu dirbi. Grįžti namo. O paskui suplauni indus ir eini miegoti. Tokiam draugui tikrai nebūsi pakankamai įdomus pašnekovas. Belieka tik išmesti jį iš draugų.

Kai pagalvoji, kam tau tie draugai reikalingi?

Ar pats sau nesi pakankamai geras kompanionas?

Ar tavo niūrioje kasdienybėje tikrai reikalingos papildomos problemos?

Ar tikrai nori kas kartą guosti draugus ar klausytis jų pagyrų?

Dar kartą klausiu: kam tau tie draugai reikalingi???

Ogi tam, kad tada, kai viešai paskelbi, kad meti rūkyti, tau daugiau nebereikia pirkti cigarečių, – visi tave vaišina. Jei pasigiri, kad laikaisi dietos, draugai tau kasdien atneša šokolado. Jei pasakai, kad nebevalgai mėsos, draugų organizuojami kepsnių vakarėliai tampa daug dažnesni. Sutaupai nemažai pinigų.

Gerai, kai yra tų draugų. Gal tau tik pačiam atrodo, kad su draugais reikia nuolatos šnekėti. Gal tau net nereikia periodiškai klausinėti, kaipgi jiems ten sekasi. Su draugais užtenka ir tylos, o pusdraugių sėkmes ir nesėkmes visada gali apšžvelgti ant feisbuko sienos.

Kai didžioji draugų problema tapo išspręsta, dabar didesnį nerimą tau kelia tai, kad visai neseniai tavo močiutė susikūrė „Facebook“ paskyrą, ir iš karto tave pasikvietė draugauti. Labai nenorėjai su ja susidraugauti ne tik realybėje, bet ir virtualioje erdvėje, todėl delsei priimti šį kvietimą. Vis dėlto, tavo močiutė tikrai ne iš kelmo spirta: nesulaukusi draugystės patvirtinimo ima tau kasdien po kelis kartus skambinti ir priminti, kad tu visai neseniai paskelbei naują įrašą, tačiau taip ir nepasivarginai priimti į draugus savo močiutę sengalvėlę. Nežinai, kaip išsisukti, todėl kas kartą sakai, kad šiek tiek vėliau patvirtinsi šią užklausą. Tu žinai, kad draugystės patvirtinimas paprasčiausiai nėra išvengiamas, tačiau bandai tai atidėlioti. Tu bijai, kad močiutė ims komentuoti ne tik tavo, bet ir tavo draugų nuotraukas, galbūt ir tavo mažai pažįstamiems bičiuliams bei kolegoms nusiųs draugystės užklausas. Kas vakarą prieš užmigdamas svarstai, ko močiutei esi pripasakojęs apie savo bosą ir bendradarbius – ko jau ko, bet savo vienintelio anūkėlio močiutė tikrai neleis skriausti. Maža to, ji socialiniuose tinklalapiuose yra dar aršesnė nei realybėje – tą pastebėjai skaitydamas jos komentarus po populiariųjų dienraščių pasidalintais straipsniais. Tu supranti, kad tokio draugo tai jau niekada negalėsi ištrinti iš savo draugų sąrašo. Jei jau draugauti, tai draugauti atsakingai.

Mieliau į „Facebook“ draugus priimtum ne tik savo bosą, bet ir jo žmoną, mamą, tėtį ir visus jų kaimynus. Visa tai daug geriau už vieną vienintelę tavo močiutę. Tu ją myli ir gerbi, bet draugystė socialiniuose tinklalapiuose... To paprasčiausiai jau per daug.

Jei nori draugauti kiek įmanoma mažiau, ar net atsirinkti savo draugus virtualioje erdvėje, turi priimti sunkų sprendimą – ištrinti savo paskyrą socialiniame tinklalapyje. Žinoma, tavo rankos dreba, bet tai padaręs jautiesi gerokai stipresnis. Rimti sprendimai užgrūdina.  Negali sakyti, kad tau tikrai nekils pagundos tą paskyrą atkurti, tačiau supranti, kad sunkiausios bus pirmosios trys paros. Tereikia gerai išsimiegoti ir pradėti sportuoti – tai padeda išgydyti visas priklausomybes.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė