15 kelionė: Įvaizdis – dar ne viskas

 

Ėjo kartą žmogelis atsigerti vandens, bet sutiko slibiną. Turbūt visi žinote, ką su tuo devyngalviu slibinu daryti – ne vienoje pasakoje buvo aiškinama, kad reikia nukapoti visas jo galvas. Na, ir ką, grūmėsi, grūmėsi žmogelis su tuo slibinu, ir tik trečią dieną pavargęs krito ant žemės. Slibinas ir klausia to žmogelio, ko gi jis norėjęs, o šis jam atsako, kad ėjo atsigerti vandens. Slibinas nustebęs klausia: „O tai kodėl tu jo negėrei?“

Kartą ir tau taip nutiko.

Dirbai savo varganą darbelį. Nekentei jo visa širdimi. Nekentei visu kūnu, visa siela ir visomis mintimis. Nekentei ne tiek savo darbo, kiek savo vadovo, kuris buvo žiaurus, šlykštus ir labai skūpas žmogus. Visi tau apie tai pasakojo. Nekentei jo už tai, kad jis tau niekada nepakėlė atlyginimo, ir tos varganos kas mėnesį gaunamos algelės tau visiškai nepakako savo poreikiams. Ir vis tiek dirbai sukandęs dantis. Tikėjaisi, kad anksčiau ar vėliau nugalės teisingumas, ir tu galėsi džiaugtis kur kas pilnesnėmis kišenėmis.

Kartą tavo vadovas nusprendė suorganizuoti įmonės vakarėlį. Tais laikais dar buvo galima gerti alkoholinį alų, todėl ėmei ir padauginai. Atsirado drąsos. Be jokio gailesčio išsakei savo pastebėjimus, kodėl tu manai, kad vadovas yra šūdinas žmogus (nevengei paminėti ir tokio epiteto). O jis nustebęs paklausė, už ką čia jam tokie žodžiai. Truputį susigėdai ir sakai, kad viskas – dėl netinkamo dydžio algos. O jis tau ir sako: gerai, pakelsiu algą.

Jauteisi taip, tarsi tave būtų aplankęs nušvitimas.

O tai kodėl anksčiau nepagalvojai to paprašyti?

Ryte tau buvo gėda. Nuėjai pas vadovą ir atsiprašei dėl to prašymo pakelti algą.

Tavo prašymas buvo patenkintas.

Nuo tos dienos tapai kur kas labiau motyvuotas, o į savo vadovą ėmei žvelgti visai kitomis akimis.

Jis tavo kabinete dargi pastatė vandens filtrą.

Dabar bet kada gali atsigerti, ir tau nereikia kovoti su jokiais slibinais.