Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

17 kelionė: Užsakymai priimami iš anksto

 

Tu pameni tą dieną, kai tau ėmė nesisekti. Galvojai, kad tai – labai laikina, tačiau būtent nuo tada viskas ėmė griūti. Tau juk Palmira sakė, kad Naujuosius metus reikia sutikti tik artimiausių draugų kompanijoje, be jokio triukšmo ir fanfarų. Nepaklausei. Jau sausio pirmą dieną tave kaip reikiant užsipuolė kaimynė. Sako ji tau, kad su tavo šunimi ji nė nesiruošia važiuoti liftu, ir prigrasino gausybę įvairių dalykų. Nors tu ir atsiprašei, ir užleidai jai liftą, tačiau ausyse dar ilgai spengė jos prakeiksmas. Taip tau ji ir pasakė: būk prakeiktas, gyvuly, storžievi tu netašytas! Ir nuo tada viskas ėmė byrėti.

Sausio antrą dieną tave paliko žmona. Sakė, kad eina į parduotuvę, bet nesupratai, kam ji su savimi pasiėmė visą savo batų kolekciją. Na, gal kulniukus reikia pakalti, ar ką. Nieko neįprasto.

Sausio trečią dieną jos vis dar nebuvo namuose. Žinutėse ji rašė, kad pasikalbėsite vėliau, tačiau nebebuvo apie ką kalbėti. Ji išėjo pas kitą. Gero jai gyvenimo.

Vasario pirmą dieną susirgo tavo šuo. Veterinarai sakė, kad nieko, visiškai nieko nebegalima padaryti, todėl likai visiškai vienas. Namuose be tavo vienatvės liko tik žmonos ir labradoro plaukų.

Gamtos stichijos tik dar labiau pagilina tavo liūdesį, ir primena tau, koks esi vienišas. Apsidairai – aplink tik gėlėti tapetai, baltos kojinės ir pilki apatiniai. Šlykštu.

Tau buvo per skaudu žiūrėti į tas buvusio laimingo gyvenimo užuominas, todėl pasisamdei namų tvarkytoją. Kovo trečią dieną ji dingo pavogusi visus tariamai vertingus namuose likusius daiktus. Be televizoriaus likai dar vienišesnis nei buvai anksčiau. Kas naktį tave nubudina tyla, ir jos garsas tau atrodo tiesiog nepakeliamas. Spengianti vienatvė.

Balandžio viduryje nusprendei parduoti butą – kam tau tie trys kambariai? Nusipirksi mažesnį, o už likusius pinigus pakeliausi po pasaulį. Butą pardavei, tačiau naujo taip ir nenusipirkai – tave apgavo brokeris. Likai su dar mažesnėmis santaupų atsargomis, todėl kelionės maršrutą teko sutrumpinti. Maža to, prieš pat kelionę susilaužei koją. Kelionių agentūra pinigų negrąžino.

Rugsėjo viduryje įsigijai naują butą, tačiau jame ėmė vaidentis. Iš pradžių džiaugeisi, kad nesijauti toks vienišas, tačiau vėliau supratai, kad tai nėra normalu. Teko lankytis pas psichiatrą.

Lapkričio pradžioje sužinojai, kad tavo darbovietėje planuojamas etatų mažinimas. Žinoma, loterijoje tau niekada nesisekė, tačiau šį kartą likimo pirštas parodė būtent į tave. Likai be darbo.

Gruodžio pabaigoje supratai, kad laikais susiimti – daugiau taip tęstis nebegali. Paskambinai Palmirai, užsisakei geresnį horoskopą ateinantiems metams, ir su nekantrumu ėmei laukti sausio pirmos dienos. Šiuos metus žadi pradėti būtent taip, kaip reikia. Mesi gerti, mesi rūkyti, imsi sportuoti. Kaip ir kasmet.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė