Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

17 kelionė: Užsakymai priimami iš anksto

 

Tu pameni tą dieną, kai tau ėmė nesisekti. Galvojai, kad tai – labai laikina, tačiau būtent nuo tada viskas ėmė griūti. Tau juk Palmira sakė, kad Naujuosius metus reikia sutikti tik artimiausių draugų kompanijoje, be jokio triukšmo ir fanfarų. Nepaklausei. Jau sausio pirmą dieną tave kaip reikiant užsipuolė kaimynė. Sako ji tau, kad su tavo šunimi ji nė nesiruošia važiuoti liftu, ir prigrasino gausybę įvairių dalykų. Nors tu ir atsiprašei, ir užleidai jai liftą, tačiau ausyse dar ilgai spengė jos prakeiksmas. Taip tau ji ir pasakė: būk prakeiktas, gyvuly, storžievi tu netašytas! Ir nuo tada viskas ėmė byrėti.

Sausio antrą dieną tave paliko žmona. Sakė, kad eina į parduotuvę, bet nesupratai, kam ji su savimi pasiėmė visą savo batų kolekciją. Na, gal kulniukus reikia pakalti, ar ką. Nieko neįprasto.

Sausio trečią dieną jos vis dar nebuvo namuose. Žinutėse ji rašė, kad pasikalbėsite vėliau, tačiau nebebuvo apie ką kalbėti. Ji išėjo pas kitą. Gero jai gyvenimo.

Vasario pirmą dieną susirgo tavo šuo. Veterinarai sakė, kad nieko, visiškai nieko nebegalima padaryti, todėl likai visiškai vienas. Namuose be tavo vienatvės liko tik žmonos ir labradoro plaukų.

Gamtos stichijos tik dar labiau pagilina tavo liūdesį, ir primena tau, koks esi vienišas. Apsidairai – aplink tik gėlėti tapetai, baltos kojinės ir pilki apatiniai. Šlykštu.

Tau buvo per skaudu žiūrėti į tas buvusio laimingo gyvenimo užuominas, todėl pasisamdei namų tvarkytoją. Kovo trečią dieną ji dingo pavogusi visus tariamai vertingus namuose likusius daiktus. Be televizoriaus likai dar vienišesnis nei buvai anksčiau. Kas naktį tave nubudina tyla, ir jos garsas tau atrodo tiesiog nepakeliamas. Spengianti vienatvė.

Balandžio viduryje nusprendei parduoti butą – kam tau tie trys kambariai? Nusipirksi mažesnį, o už likusius pinigus pakeliausi po pasaulį. Butą pardavei, tačiau naujo taip ir nenusipirkai – tave apgavo brokeris. Likai su dar mažesnėmis santaupų atsargomis, todėl kelionės maršrutą teko sutrumpinti. Maža to, prieš pat kelionę susilaužei koją. Kelionių agentūra pinigų negrąžino.

Rugsėjo viduryje įsigijai naują butą, tačiau jame ėmė vaidentis. Iš pradžių džiaugeisi, kad nesijauti toks vienišas, tačiau vėliau supratai, kad tai nėra normalu. Teko lankytis pas psichiatrą.

Lapkričio pradžioje sužinojai, kad tavo darbovietėje planuojamas etatų mažinimas. Žinoma, loterijoje tau niekada nesisekė, tačiau šį kartą likimo pirštas parodė būtent į tave. Likai be darbo.

Gruodžio pabaigoje supratai, kad laikais susiimti – daugiau taip tęstis nebegali. Paskambinai Palmirai, užsisakei geresnį horoskopą ateinantiems metams, ir su nekantrumu ėmei laukti sausio pirmos dienos. Šiuos metus žadi pradėti būtent taip, kaip reikia. Mesi gerti, mesi rūkyti, imsi sportuoti. Kaip ir kasmet.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė...

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...