Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

18 kelionė: Saulė šviečia visiems

 

Facebook‘e ponia Nijolė skundžiasi, kad kaimynų katės nuolatos apšlapina svogūnus, ir dėl to šie nudžiūna. Problema ne iš lengvųjų, nes tos kaimynų keturkojės neabejotinai turi supergalių – juk kitaip dėl to aitraus svogūnų kvapo niekaip negalėtų prieiti artyn. Ačiūdie, kad Facebook‘e visada galima rasti puikių patarėjų, kurie mielai dalinasi savo patirtimi, ir sako p. Nijolei, kad išbandytų pieną su antifryzu ar kotletukus su žiurkių nuodais. Jei taip kovojama su katėmis, baisu net pagalvoti, kokių priemonių imamasi, jei daržus užklumpa liūtys ar sausra. Na, bet su ponu D kovoti kiek sunkiau – jei jau jis nusprendžia, kad reikia palaistyt ar paskrudint augalėlius, būtinai taip ir padarys – jokios nijolės su juo nepakovos.

Nesmerkit p. Nijolės, ji nėra toks blogas žmogus, kaip gali pasirodyti. Ji tik nori išsaugoti savo varganą daržą. Ir kates ji pati augina – juk peles tai reikia kažkam išgaudyti. Ji atšauna komentatoriams, kad katėms negalima duoti pieno – net ir tada, jei jis maišomas su tuo antifryzu. Pieno produktai gali susukti katei vidurius, o jau tada teks valyti apdergtus kampus ir užkampius. P. Nijolei tai reikštų papildomus vargus, kurių kasdienybėje tikrai nestinga: juk reikia ir vištas palesinti, ir karvę pamelžti, ir kiaules pamaitinti.

Visi norim turėti vietą po saule. Jei kas nors pradeda brautis į nuosavą ar tariamai nuosavą teritoriją, kyla nesaugumo jausmas, o jau tada tenka imtis atitinkamų veiksmų. Štai, stovi su draugais autobusų stotelėje, lauki taksi automobilio, ir matai, kaip kažkoks jaunuolis rėkdamas nusiveja benamį. Grasina pakabinti už kiaušų ir dar bala žino ką padaryti. Tau toks vaizdas tikrai ne prie širdies, ir galvoji, kad tas jaunuolis labai nemandagus ar net visiškai neišauklėtas, bet štai – jis pats prieina prie jūsų kompanijos, nes jaučia poreikį pasiaiškinti. Sako jis jums, kad nusipirko bulvyčių, galvojo ramiai pavalgys, bet gi ne: ateina kažkoks bomžas, ir myža priešais nosį. Nu nemalonu juk, taip? Draugai ima linkčioti galvomis, kad taip, tikrai nemalonu.

Na, juk nemalonu, tiesa? Na, tai ir p. Nijolei nemalonu, kai jos mylimą daržą kažkas ima ir apmyža.

Norėtum jai duoti kokį nors vertingą patarimą, bet nepvyksta. Tu ir pats nežinai, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje, tačiau žinai, kad kitų žmonių patarimai yra netinkami.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė