Epikūras
sakė, kad laimė – tai skausmo nebuvimas, ir verslininkai šį pasakymą puikiai
pritaikė ne tik žmonėms, bet taip pat ir vištoms. Dabar jau supranti, kad
anksčiau valgei labai nelaimingų vištų kiaušinius, o dabar laikai pasikeitė –
vištos dėdamos kiaušinius tapo laimingos. Taip taip, nes jas dabar augina ne
narvuose, bet ant kraiko, arba (dar geriau) – laisvėje. Tik nuliūsti, kai
supranti, kad ta jų laisvė labiau primena nelaisvę, nes laisvėje jos turi ne ką
daugiau vietos nei narvuose. Piktiniesi: tai kodėl turiu mokėti brangiau? Ogi
todėl, kad viena organizacija skatina įmones atsisakyti nelaimingų vištų
kiaušinių ir užtikrinti jų laimę. Tu, mielas vartotojau, dar nesipiktink: gali
rinktis eiti į tą prekybos centrą, kuriame yra pigesnių nelaimingų vištų
kiaušinių, arba gali nukulniuoti į tą kitą, kuriame siūloma įsigyti ne tik laimingų vištų kiaušinių, bet ir
laimingų karvių pieno – jei atsimenate reklamą, laimingą pieną duoda laimingos
karvės, kurias užaugina laimingi ūkininkai. Jei ūkininkas nelaimingas, tai jis
ir karvę į gardą sukiša, ir vištas į narvus uždaro, ir bulvių laukus gausiai
patręšia sintetinėmis trąšomis. „Durnius jis nelaimingas“, –
pasakysite, ir tikriausiai nė kiek nesuklysite. Bet tada, kai ateis
bulviakasis, šnairuosite į jo bulvių laukus, ir pavydėsite, kad jis užaugino
daug gražesnes bulves. Tas pavydas nepagrįstas – ir jūs galėjote
užsiauginti tokias pačias, bet nenorėjote, nes jūs rūpinatės ekologija. Ir kai
tai ištariate garsiai, visi atsistoja, ir pradeda ploti. Na, bet jau jūsų
mintyse tai tikrai. Kai eilinį kartą nepavyksta užauginti norimo bulvių kiekio,
spjaunate į viską, ir konstatuojate faktą, kad turgelyje nusipirkti bulvių bus
pigiau. Ten ir kiaušiniai geresni, ir pienas sveikesnis, ir mėsa nenuspalvinta
raudonais dažais. Klausi pardavėjų, ar šie produktai iš ekologiško ūkio, ir jie
labai smarkiai ima linksėti. Kai paprašai parodyti sertifikatą, jie labai
greitai susipakuoja parduodamas prekes, ir sprunka nė nepamojavę. Sakote, kad
keistoki tokie pardavėjai? Nė kiek. Gal ir tu savo bulves auginai laikydamasis
ekologijos principų, bet sertifikato nė neprašei, tai ir negavai. Nėra
paprasta jį gauti, bet tau jo net nereikia – vėliau, kai užpavydėjęs kaimynui
pradėsi naudoti sintetines trąšas, tą sertifikatą vis tiek atims. O kai ką nors
atima, būna labai jau liūdna.
Kai
pagalvoji... O tu pats ar esi laimingas? Gyveni ankštame kambarėlyje, ir jautiesi
kaip ta višta narvelyje. Bet vaikus vis tiek gimdai. Na, gal ne pats, bet vis
tiek gyveni tame pačiame bute. Norėtum, kad tau skirtų erdvesnį butą. Nesvarbu,
kad ne namą, bet vis šis tas. Supranti, kad laisvėje gyventi visai nenorėtum...
Tai gal geriau palik tą erdvę vištoms – jei joms tai suteikia laimę, tebūnie. O
gal apskritai tau tie kiaušiniai laimės nesuteikia? Patikėk, jei jų visai
nepirksi, nė viena višta nesupyks.
Komentarai
Rašyti komentarą