22 kelionė: Malda ir išmalda

 

Jei esi tikintis, kas vakarą pasimeldi, ir paprašai Dievo pinigų. Jei esi netikintis, vis tiek Dievo prašai pinigų – jei paaiškėtų, kad Dievas egzistuoja, tai būtų tik į naudą. Bet Dievas nedurnas – jis tau pinigų neduoda, nes tikisi, kad pats eisi dirbti. Bet ką daryti, jei tau dirbti visai nesinori? Bet pinigų tai vis tiek reikia – ir už butą sumokėti, ir nealkoholinio alaus nusipirkti. Ir duonos dar kartais. Ir kitų prabangos prekių – aliejaus ar kiaušinių. Nueini į darbo biržą, ir ten prašai išmaldos. Tau ją ir duoda, bet (koks nusivylimas!) tik labai trumpam. Sako, kad išmeldei, bet kartu ir išmelžei pašalpoms skirtus pinigus, bet dabar (dabar jau tikrai tikrai) reikės eiti dirbti. Sako, kad vienoje maisto prekių parduotuvėje kaip tik ieško kasininkų – malonėk eiti dirbti. O tu visai nenori, nes tam neturi pakankamai laiko. Kiekvieną mielą dieną, nuo pirmadienio iki penktadienio... 8 valandas per parą, kuri ir taip trumpa... Supranti, kad tai visai ne tau, nes ir diplomą kažkada turėjai. Jame parašyta, kad turi aukštąjį išsilavinimą, tad kasoj tau – ne vietą. O ir dalina ten kas mėnesį tik po 400 eurų. Juk pašalpa tokia pat buvo!

Galvoji, kad galėtum būti gudrėlesnis. Juk vis tiek yra būdas gauti tų pinigų. Va, kaip tik reklamuoja loteriją – aukso puode visas milijonas eurų. Juk tau jų visam gyvenimui užtektų. Nusiperki vieną bilietą – nesėkmė. Nusiperki antrą – vėl nesėkmė. Tada pasimeldi, ir paprašai, kad pagaliau tau pavyktų laimėti bent pusę aukso puodo. Dievas apsimeta kurčiu. Suprask – nieko gero tu čia nesugalvojai. Matyt, Dievas nusiteikęs prieš lošimus. Ką gi, matyt, kad neperkalbėsi – užsispyręs jis kaip nežinia kas.

Galvoji toliau – tai aišku, kad yra būdas gauti tų pinigų kitokiu būdu. Prisimeni, kad kažkada visai neblogai grojai gitara, tad išsitrauki ją iš rūsio, ir keliauji į Pilies gatvę. Pasidedi gitaros dėklą, kuriame tikrai užteks vietos pinigams, ir pleši už širdies griebiančias balades. Įkrenta viena moneta, įkrenta kita, ir supranti, kad jau atėjo dienos pabaiga – miestas tarsi išmiręs. Gitaros dėkle 56 centai. Mažoka. Šiandien juk sekmadienis. Reikės bandyti penktadienį ar šeštadienį, kada visi bus išgėrę ir šiek tiek linksmesni – galbūt juos tos baladės nuliūdins, ir verkdami labiau norės atsisveikinti su savo pinigais. Ketvirtadienio vakarą pasimeldi, bet ir tai nepadeda, nes penktadienį visi ima šnekėti tai, ką galvoja. Sako, kad tau dramblys ant ausies užlipęs, todėl tikrai tikrai, jokiais būdais tau neduos pinigų. Tave tokie žodžiai ir liūdina, ir piktina, bet ginčytis negali: jų pinigai – jų ir taisyklės. Žinoma, atsimeni, kiek kartų sušelpei vargstančius, ir kokią dydžio išmaldą jiems davei. Dabar meldiesi, kad tie pinigai sugrįžtų. Jau vien dėl to, kad negali pamiršti skaudulio, kai davęs tariamam elgetai du eurus, pamatei, kaip jis pirko dar brangesnį nealkoholinį alų nei pats gali sau leisti nusipirkti. Dabar jau pats nebegeri – įsivaizduoji susitaręs su Dievu, kad jis už tai tau atlygins. Deja, kol kas nesiseka, ir bandai sugalvoti, kokį planą jis galėtų palaiminti.

Supranti, kad Dievas nori, kad sugalvotum kažką įmantresnio, todėl bandai įvairius intelektualinius žaidimus, kuriuose galima laimėti pinigų. Na, kai kur dalina prizus, bet juos juk galima parduoti. Viena nesėkmė, antra. Vėliau – trečia ir ketvirta. Būni jau praradęs viltį, nustoji melstis, o Dievas tau ir vėl padaro staigmeną: tu už kažkokius gerus darbus laimėjai premiją! Vėl raukaisi, nes supranti, kad tu tą premiją ne laimėjai, bet uždirbai. Ir tai tave liūdina – juk dirbti visai nenorėjai. Vėliau, kai tavo viduje verdančios aistros nustoja virti, supranti, kad Dievas yra tikras pokštininkas. Toks pokštininkas, kad net ėmei neigti jo egzistavimą. Štai,į tavo namus užėjo dvi vienodos mergaitės, kurios pasiūlė prisijungti prie puikios sektos, o tu pažvelgei į savo marškinėlius su kaukole, ir atrėžei, kad nesi tikintis.

Vis dėlto, kai ir vėl patiki, kad tau sekasi, pasižiūri į dangų, primerki Dievui akį, ir padėkoji – o jis sėdi ant debesies ir žvengia: jei laimėjai premiją, tai dar nereiškia, kad ją tau išmokės. Eik dirbti į kasą, driskiau! Ką gi, nušluostai nuo savo diplomo dulkes, atsidarai darbo paieškos skelbimo portalą, ir matai, kad tikrai tikrai taip – šiuo metu ieškomi vadybininkai. Belieka tik išsilyginti kostiumą ir pasimelsti, kad darbo pokalbis būtų sėkmingas.