Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

28 kelionė: Platieji vandenys

 

Liaudies išmintis nuolat perspėja, kad bijantiems vilko nėra ko eiti į mišką, bet tu vis tiek eini. Ir vis tiek bijai. Kad ir kaip būtų baisu, tave džiugina tai, kad turėsi ką draugams papasakoti: va, bijojau, bet vis tiek ėjau. Išėjau iš savo komforto zono. Taip taip, čia tai jau tikrai pavariau. Žinoma, tu visada gali rinktis – gulėti ant sofos ar lakstyti po atvirą pasaulį. Nei vienas, nei kitas pasirinkimas nėra saugesnis už kitą, tad telieka nuspręsti, kaip nori praleisti savo dieną ar gyvenimą.

Na, bet būna gi, kad viskas dėliojasi ne pagal planą (o gal atvirkščiai, tik tau tas kažkieno paruoštas planas visai ne prie širdies): pastatai puodelį su ką tik paruošta kava, tada sugalvoji įjungti lygintuvą, ir būtent tuo momentu išalksta tavo katė. Kavos nėra. Lygintuvas yra, bet jis ant grindų. Šis scenarijus nėra pats blogiausias – tas lygintuvas galėjo atsidurti tau ant galvos ar net priploti tavo mylimą katę. Namai tikrai nėra pati saugiausia vieta pasaulyje, todėl mieliau renkiesi miškus.Kai šalyje prasidėjo karantinas, lankydamasis miškuose pamatei tai, ko nematei per visą savo gyvenimą. Visas rajonas čia susirinko! Tau net kyla minčių, kad galbūt kažkas kažkur kažką dalina – toks žmonių antplūdis tikrai netikėtas. Negalima eiti į lauką, todėl niekas nenori sėdėti namie. Nesvarbu, ar žmonės bijo vilkų, ar yra ganėtinai drąsūs, kiekvienas jų nusprendė palikti namus ir išeitį į mišką.

Tu negali patikėti, kiek daug tavo rajone sportuojančių žmonių.

Tu negali patikėti, kiek daug čia vaikų.

Negali patikėti, kad tavo rajone tiek daug šunų.

Niekas nenori sėdėti namuose. Jautiesi taip, tarsi lankytumeisi kokiam akropokly ar dalyvautum grandioziniame renginyje – nėra net kaip prasilenkti. Visi būriuojasi, šypsosi, kepa sasyskas ir zefyrus. Juk tokia graži diena išeiti į lauką!

Žinoma, gauni velnių už tai, kodėl į tą mišką ateini su šunimi. Jorkšyrams – galima, o tavo šuniui – ne. Taigi žmonės paskui bijo po tą mišką lakstyti, kai tu čia su tuo savo krokodilu vaikštai. Jie bijo  šunų, bet vis tiek renkasi nesėdėti namuose, ir visai nesvarbu, kad rabar rajoną užplūdo bobikų invazija. Štai kokie jie drąsūs.

žymės:

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau