Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

28 kelionė: Platieji vandenys

 

Liaudies išmintis nuolat perspėja, kad bijantiems vilko nėra ko eiti į mišką, bet tu vis tiek eini. Ir vis tiek bijai. Kad ir kaip būtų baisu, tave džiugina tai, kad turėsi ką draugams papasakoti: va, bijojau, bet vis tiek ėjau. Išėjau iš savo komforto zono. Taip taip, čia tai jau tikrai pavariau. Žinoma, tu visada gali rinktis – gulėti ant sofos ar lakstyti po atvirą pasaulį. Nei vienas, nei kitas pasirinkimas nėra saugesnis už kitą, tad telieka nuspręsti, kaip nori praleisti savo dieną ar gyvenimą.

Na, bet būna gi, kad viskas dėliojasi ne pagal planą (o gal atvirkščiai, tik tau tas kažkieno paruoštas planas visai ne prie širdies): pastatai puodelį su ką tik paruošta kava, tada sugalvoji įjungti lygintuvą, ir būtent tuo momentu išalksta tavo katė. Kavos nėra. Lygintuvas yra, bet jis ant grindų. Šis scenarijus nėra pats blogiausias – tas lygintuvas galėjo atsidurti tau ant galvos ar net priploti tavo mylimą katę. Namai tikrai nėra pati saugiausia vieta pasaulyje, todėl mieliau renkiesi miškus.Kai šalyje prasidėjo karantinas, lankydamasis miškuose pamatei tai, ko nematei per visą savo gyvenimą. Visas rajonas čia susirinko! Tau net kyla minčių, kad galbūt kažkas kažkur kažką dalina – toks žmonių antplūdis tikrai netikėtas. Negalima eiti į lauką, todėl niekas nenori sėdėti namie. Nesvarbu, ar žmonės bijo vilkų, ar yra ganėtinai drąsūs, kiekvienas jų nusprendė palikti namus ir išeitį į mišką.

Tu negali patikėti, kiek daug tavo rajone sportuojančių žmonių.

Tu negali patikėti, kiek daug čia vaikų.

Negali patikėti, kad tavo rajone tiek daug šunų.

Niekas nenori sėdėti namuose. Jautiesi taip, tarsi lankytumeisi kokiam akropokly ar dalyvautum grandioziniame renginyje – nėra net kaip prasilenkti. Visi būriuojasi, šypsosi, kepa sasyskas ir zefyrus. Juk tokia graži diena išeiti į lauką!

Žinoma, gauni velnių už tai, kodėl į tą mišką ateini su šunimi. Jorkšyrams – galima, o tavo šuniui – ne. Taigi žmonės paskui bijo po tą mišką lakstyti, kai tu čia su tuo savo krokodilu vaikštai. Jie bijo  šunų, bet vis tiek renkasi nesėdėti namuose, ir visai nesvarbu, kad rabar rajoną užplūdo bobikų invazija. Štai kokie jie drąsūs.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė...

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...