Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

29 kelionė: Internetu parduosi greičiau!

 

Yra tokia populiari internetinė svetainė, kurioje moterys (kartais ir vyrai) parduoda netikusius, nepatikusius ar tiesiog niekam tikusius drabužius. Toje svetainėje yra ir forumiukas, kuriame galima pasiteirauti, ar buvo įmanoma pastoti nuo šventosios dvasios, ir paklausti, kokią ligą apibūdina tam tikri simptomai. Tame forumiuke besilankančios moterytės yra visažinės, todėl gali patarti bet kokiu gyvenimišku klausimu. Bet visų svarbiausia – čia galima labai pigiai arba labai brangiai apsipirkti. Kartais pavyksta įsigyti tikrai puikų drabužį, kuris atrodys taip, tarsi ką tik būtų nusipirktas iš kokios nors populiarios drabužių parduotuvės, tačiau kartais pasitaiko ir tam tikrų nesėkmių, taigi, trumpai apie jas:

·         Pasirodo, kad naujas drabužis nėra visiškai naujas, bet tik naujai įsigytas. Koks skirtumas, sakysit? Ogi toks, kad tas drabužis buvo apibūdintas kaip naujas, tačiau iš tiesų buvo naujai įsigytas „Humanoje“, o ankstesnis šeimininkas jį ne kartą buvo apsivilkęs. Bet etiketė yra, tad pykti negali: lieka tik pasijuokti, ir pamiršti;

·         Pasirodo, kad drabužio siuntimas tau kainuos brangiau nei pats drabužis. Kaip čia taip? Pardavėja pirks brangų voką pašte (patį prabangiausią), tad pageidautina už jį susimokėti. Na, bet čia jau tau spręsti, ar už tai mokėsi, ar pamirši;

·         Pasirodo, kai kurios pardavėjos neturi galimybių-nenori-iš principo negali išsiųsti tau drabužio, tad primygtinai reikalauja susitikti. Į susitikimą neatvyksta be jokio pranešimo. Gerai, kad yra funkcija įvertinti pardavėją viena žvaigždute iš penkių galimų;

·         Pasirodo, kad pardavėja, eidama į paštą, pateko į avariją. Ligoninėje gulės ilgai, todėl negalės išsiųsti prekės;

·         Pasirodo, kad sąžinę turi ne visi – vietoj drabužio gali gauti akmenų, arba gali apskritai negauti jokios siuntos. Tada jau tenka rėkauti ir aiškintis, kodėl čia taip atsitiko, ir visais įmanomais būdais bandyti atgauti pinigus. Viena žvaigždutė ne visada padeda.

Jei nusprendi pats pardavinėti drabužius, dar negalvok, kad viskas bus paprasčau, nes būna ir taip:

·         Pirkėjas primygtinai reikalauja susitikti, o tuomet, jei tu nesutinki su jo diktuojamomis sąlygomis, apšaukia tave apgaviku, įvertina viena žvaigždute, ir dar forumiuke sukuria temą, kad esi apgavikų apgavikas;

·         Jei pasiduodi spaudimui ir sutinki susitikti, tai dar nereiškia, kad nesi apgavikas. Pirkėjas iš principo atvyksta ne į tą vietą, kurioje tarėtės susitikti, ir tada jau viskas – lauk vienos žvaigždutės įvertinimo. Jei vis dėlto susitinkate, ir pirkėjas iš visų pusių apžiūri parduodamą drabužį, taip pat dar neverta tikėtis sėkmės. Gali būti, kad pirkėjas sakys, kad nori pagalvoti, arba (dar blogiau) nusipirkęs drabužį kitą rytą tau skambins ir sakys, kad nori grąžinti (o ką, negalima? Gal vyrui-žmonai-mamai-tėčiui-kaimynui nepatiko naujai įsigyta prekė, o kitų nuomonė – labai svarbi);

·         Gali būti ir taip, kad to drabužio tau niekada nepavyks parduoti. Tavęs pasiteiraus, ar gali nuleisti vieną, du, tris, keturis, penkis, dvidešimt penkis ar keturiasdešimt aštuonis euriukus, ir tuomet, jei tu sutiksi, greičiausiai sulauksi tylos. Taip pat pirkėjas gali sugalvoti pirkti tavo parduodamą drabužį, paprašyti banko sąskaitos, ir dingti kaip į vandenį. Suprask – pateko į avariją. O tuomet, kai praeis pusę metų, ir tu tą drabužį jau būsi pardavęs, ankstesnis pirkėjas tau būtinai parašys: „Pervedžiau. Kada bus prekė?“ O tada jau sukis kaip išmanai;

·         Būna ir taip, kad tavęs paprašo drabužį pristatyti tokiu ir tokiu adresu tokią ir tokią valandą, bet vėliau paaiškėja, kad tokio adreso nė nėra, o tariamas pirkėjas dingsta kaip į vandenį, tik prieš tai dar spėja ištrinti savo paskyrą;

·         Taip pat tavęs gali paprašyti drabužį išmatuoti iš priekio ir iš galo, nufotografuoti ant lovos ar po lova (suprask, reikia įsitikinti tavo patikimumu), ir galiausiai vis tiek nuuspręs nepirkti. Sakys, kad ai, vis tiek ne mano skonio kelnės-suknelė-marškinėliai. Gali nutikti ir taip, kad pirkėjas sugalvos tavo parduodamą daiktą mainyti. Jei ką nors išsirinksi – gerai, bet turėsi nemažai primokėti, o tuomet, jei neišsirinksi, tavęs taip lengvai nepaleis – siūlys viską, ką tik turi savo namuose, ir galiausiai tu tikrai palūši. Sakysi – tebūnie, dovanoju.

Matot, būna visaip, o tame ir slypi apsipirkimo smagumas. Niekada nežinai, ką gausi, o ar pavyks parduoti nepatikusius-neįtikusius-įtikusius ir nunešiotus drabužius taip pat negali atspėti. Kartais gali dingti pasitikėjimas žmonėmis, o kartais – atsirasti iš naujo, bet visada gali žinoti, kad apsipirkimas toje populiarioje svetainėje tave tikai nustebins.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė