Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

30 kelionė: Paaiškinimai ir pasiaiškinimai

 

Kai kas nors tampa neaišku, visada nori paaiškinimo, o tada, kai nepateisini kitų žmonių lūkesčių, jauti, kad turi pasiaiškinti. Kai pavėluoji į darbą, darbdavys reikalauja, kad pasiaiškintum, nors ir taip visiems aišku, kad tu paprasčiausiai pramiegojai. Kai eini į vestuves, ir į vokelį įdedi tik penkiasdešimt eurų (taip taip, pagal nerašytas taisykles šiais laikais žmonės deda ne mažiau nei šimtą), jauti pareigą pridėti ir pasiaiškinimą, kad šiuo metu tau labai sunkus laikotarpis, ir negali pridėti dar penkiasdešimt eurų. Jei žadėjai būti ištikimas, bet tau nepavyko ištesėti šio pažado, taip pat turi aiškintis, kodėl taip nutiko. Visi nori, kad viskas visada būtų pakankamai aišku, nes kitaip gyvenimas tampa pernelyg sudėtingas. Tik pagalvok – galbūt darbdavys negalės užmigti be perstojo galvodamas, kodėl tu nuolatos laužai taisykles, ir neateini  į darbą laiku, tavo neseniai susituokę draugai negalės atsipalaiduoti povestuvinės kelionės metu, nes svarstys, kodėl tu, būdamas toks artimas draugas, atseikėjai tiek nedaug pinigų, kai ketvirtos eilės pusseserė įdėjo net tris šimtus eurų. Ką jau kalbėti apie tavo buvusią antrąją pusę, kurią tu taip niekšiškai apgavai. Juk pažadėjai.

Nugyvenai jau ne vieną dešimtį metų, todėl išmokai pakankamai logiškai meluoti – net ir pats įtikėjai, kad visada sakai tiesą. Gal kartais tavo išgalvotos istorijos skamba gana neįtikėtinai, bet viskas gana logiška, tad nėra prie ko prikibti. Tik gaila, kad ta tavo logika kitiems kartais kelia įtarimų – tada jau turi aiškintis ne tik dėl savo poelgių, bet taip pat ir dėl melo. Deja, tai dažniausiai yra ganėtinai keblu, nes paprasčiausiai yra tik vienas atsakymas – na, kilo mintis pameluoti, tai ėmiau ir pamelavau. Be jokios priežasties. Na, gerai, gerai, gal norėjai sušvelninti tiesą, apsaugoti kitus nuo žiaurios realybės, ar dar nuo kokių kitų blogybių. Meluodamas tu nesuijauti blogai – juk kartais tas nekaltas melas yra kur kas geresnis už tą žiaurią tiesą, kuri yra tarsi viską griaunanti jėga. Jei nenori žinoti tiesos, geriau ir neprašyk, kad kas nors tau ką nors paaiškintų ar pasiaiškintų. Priimk tą švelnų melą kaip vienintelę tiesą, ir galėsi kur kas ramiau miegoti.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė...

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...