31 kelionė: Rezultatų apžvalga

 

Šiandien yra birželio pirma diena. Pats laikas parodyti, kokio grožio vasarišką figūrytę pavyko išsportuoti, ir taupyklę pakratyti – juk sausio pirmą dieną, kada metėte rūkyti, jau turėjo susikaupti nemenka sumelė. Stojo kažkokia nejauki tyla. Taigi kiek laiko turėjot! Važiuodamas troleibusu žvalgaisi, ir matai, kad ne visiems, tikrai ne visiems pavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų. Nors nemaža dalis žmonių išlipa ne kur kitur, o stotelėje šalia sporto klubo, tačiau jį praeina tarsi nematydami – ir visai nesvarbu, kad sportinės aprangos krepšį turi pasiėmę su savimi. Metuose yra tik viena diena, kada pradama tesėti savo pažadus – tai sausio pirmoji. Jei pavėluoji, tuomet turi laukti ateinančių metų. Ir visada turi pasiteisinimą: rūkyti nemetei tik dėl to, kad tam nebuvo suteikta jokių galimybių. Kai kurių parduotuvių kasininkės yra tokios darbščios, ir tokios greitos, kad tu niekada nesuspėji susikrauti savo pirkinių. Norėdamas neerzinti už tavęs stovinčių pirkėjų bandai kasisininkę pristabdyti, ir sakai jai, kad dar duotų cigarečių. Ir štai, kol ji ieško tau reikalingų cigarečių, spėji susikrauti pirkinius, susirasti piniginę ir banko kortelę. Jei cigarečių nuspręstum nepirkti, nespėtum susikrauti pirkinių, todėl už tavęs stovintys pirkėjai imtų bambėti. Kam tau tos problemos?

Taigi, rūkyti nemetei. O ir svoris kaip nekrenta, taip nekrenta, nors tu ir labai stengiesi. Vakarais labai nori valgyti, bet specialiai nevalgai, ir eini miegoti. Ryte atsikeli anksti, nes kankina alkis. Diena tampa ilgesnė, taigi, ir žingsnių daugiau nueini. Supranti, kad anksčiau ar vėliau jau turėtų pasimatyti rezultatai, bet jų kaip nėra, taip nėra. O į sporto klubą juk reikės tik kitų metų pirmąją dieną. Žinoma, kai anksti atsikeli, gali suspėti suvalgyti kur kas daugiau maisto, taigi, tai daug ką paaiškina. Į kitų metų pažadų sąrašą greičiausiai reikės įtraukti ir kokią nors dietą…

Sutaupyti pinigų taip pat nepavyksta. Nuolat kartoji, kad vietoj cigarečių gali atsisakyti saldumynų, ir sutaupytų pinigų suma bus ne ką menkesnė. Kai pakratai taupyklę, supranti, kad saldumynų greičiausiai ir taip niekada nepirkai – tau juos kaip padėką atnešdavo klientai. Jei šiuos visus „ačiū“ parduotum, galbūt tau iš tiesų pavyktų ką nors nusipirkti, tačiau supranti, kad tai pareikalautų pernelyg daug pastangų. Tais saldumynais mielai vaišini savo svečius, kurie pas tave atvyksta per didžiąsias šventes. Paruoši tiesiog įspūdingą saldumynų stalą – dar nesijauti pakankamai suaugęs, kad galėtum ruošti karštus patiekalus ir silkių užkandukus. Na, gal jau kitais metais...