34 kelionė: Kaimynai

 

Kažkas padėjo prie namo bombą.

Kažkas vėl nuvertė mokyklos tvorą.

Kažkas kažką padūrė peiliu į nugarą.

Ir visa tai vyksta tavo gyvenamajame rajone. Supranti, kad taip žmones veikia karštis ir pilnatis, bet bandai aiškintis ir kitas priežastis. Tau įdomu – kaip ten tą kažką kažkas nudūrė peiliu – jau taip visai visai negrįžtamai, ar dar galima atitaisyti? Kaip, kaip ten su ta bomba? Tikrai tikrai ją kažkas padėjo, ar vėl kažkas nevykusiai juokauja? Dėl tvoros aiškintis nė nebandai – ir taip aišku, kad mokyklos teritorijoje tikrų kamerų nėra, ir, juo labiau, nėra pinigų naujai tvorai. Kol svarstai, kas čia, kas čia, kaip čia kaip čia, pas tave ateina kaimynas, ir kaltina tavo šunį palikus balą lifte. O tu žinai, kad tavo šuo šitaip nekultūringai nesielgia – juk ir pūslę stiprią turi, ir į lauką eina dažnai. Matai, kad nieko čia tam kaimynui neįrodysi, todėl atsargiai pasiteirauji, ar ne jis praeitą savaitę lifte dar ir prišiko. Tu supranti, kad jei kaimynė galvoja, kad būtent tavo šuo lifte paliko balą, tikrai nėra reikalo su ja ginčytis – ji tikrai ras tokių „argumentų“, kurie tau nebus labai palankūs. Taigi, nieko nelaukdamas užtrenki duris, nes geruoju čia niekas nesibaigs. Tau nėra kada su tuo kaimynu aiškintis – svarbu pasidomėti, ar ta pilnatis dar ko nors nepridirbo.

Štai, jau matai skelbimą, kuriame skundžiamasi kaimynais, kurie niekaip negali pabaigti remonto darbų, o skelbimo apačioje dar palikta vietos užrašams. Kaimynai tuosu mielu noru naudojasi – priduria, kad ir juos tokie negabūs remontininkai jau seniausiai užkniso. Matai, kad jų susirašinėjimams jau nelabai beliko vietos, todėl prisegi dar vieną kitą lapą – tegu išsisako, kas jiems ten ant širdies guli.Jau kitą dieną supranti, kad vieno lapo čia tikrai neužteks: sugedo liftas, kaimynai retai susitinka vieni su kitais, todėl su mielu noru bendrauja raštu.