Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

35 kelionė: Konkursautojai

 

Jei jau turi kokią internetinę svetainę, ir arkliui aišku, kad nori sulaukti kuo daugiau jos lankytojų. Reklamos ekspertai ragina išnaudoti visas socialinių tinklalapių teikiamas galimybes, todėl tu nė nedvejodamas nusprendi suorganizuoti konkursą snukiaknygės paskyroje. O kodėl ne? Juk visiems patinka tie konkursai, kuriuose galima laimėti puodelį, maišelį ar net rankšluostį. Vos tik vartotojai pamato konkursą, iš karto puola juo dalintis – ir visai nesvarbu, reikia jiems to prizo, ar ne. Kai kurie jų net pasižymi datą, kada bus paskelbtas nugalėtojas, ir numatytą dieną nepamatę atnaujintos informacijos puola klausinėti, KADA, KADA, KADA pagaliau bus paskelbtas tas nugalėtojas. Belieka tik susiimti, ir atlikti tą nepaprastą veiksmą – įsijungti laimėtojų atrankos programėlę, ir išrinkti laimingąjį. Tuo viskas tikrai tikrai nesibaigia – nusiminę pralaimėtojai puola rašyti žinutes, kodėl taip neteisingai buvo išrinktas nugalėtojas, ir KADA, KADA, KADA pagaliau bus paskelbtas naujas konkursas. Tu, žinoma, neturi laiko iš karto jiems atrašyti, nes derini prizo pristatymą nugalėtojui. O jis, pasirodo, taip pat ne iš kelmo spirtas – prašo į siuntą pridėti tušinukų, raktų pakabukų, užrašų knygelių, saldainių, apyrankių ar kokių kitų niekučių. Tu nė nežinai, ką atsakyti, tačiau žinučių srautas nesibaigia – tavęs klausia, kelintą valandą bus pristatytas prizas, teiraujasi, ar jau įdėjai tų niekučių, ar vis dar svarstai, ką čia įdėjus. Galvoji, ar tik ne pilnatis turėjo poveikį tokių nenustatytų diagnozių paūmėjimui, bet supranti, kad paprasčiausiai yra tokia žmonių grupę – KONKURSAUTOJAI. Jiems niekada nereikia pirkti bilietų į kiną – jei atrodo, kad kino teatre buvo apsilankyta pernelyg seniai, juk galima paraginti keletą snukiaknygės puslapių administratorių, kad gal jau atėjo laikas konkursui. Dar ne? Nieko tokio. Rytoj vėl bus galima pabandyti. Konkursautojai tikrai žino, kaip sutaupyti pinigų, todėl dalyvauja visuose organizuojamuose konkursuose. O ko ne? Taigi tikimybė laimėti tikrai nėra maža: pasidalinus vos 20 konkursų per dieną, anksčiau ar vėliau tikrai aplankys sėkmė. Geriau jau anksčiau, nes jei ne... Tikrai bus sulaukta grasinimų. Kaip sakai? Blokuoti įkyrius vartotojus? Oi neeeee... Taigi tada jau tikrai sulauksi grasinimų susidoroti ir su tavimi pačiu, ir su tavo sėbrais. Susikurti naują socialinių tinklalapių paskyrą nėra taip sudėtinga kaip gali pasirodyti – tik viens du, ir jau gali iš naujo rašyti grasinančias žinutes. O ką?  Jei  feisbuko administratoriaus nervai nėra labai stiprūs, truputį pasistengęs tikrai pasieksi užsibrėžtų tikslų. Ir gali tik įsivaizduoti, kiek pinigų sutaupysi: du bilietai į kiną – 14 eurų, pirkinių maišelis –  nuuu, kokie du eurai tai tikrai, knygą parduosi už  čirvonsą, vaikišką baseiną padovanosi kaimynui už vieną kitą šokoladą... Konkursavimas – irgi šioks toks darbas, todėl į tai žiūrima itin rimtai.

Na, o jei tu esi tas konkursų organizatorius... Tikriausiai nori gyventi kiek įmanoma ramiau, nusprendi, kad gal geriau galima pasirinkti kitą reklamos formą. Bala nematė tų konkursų. Google reklama dar niekada tavęs nespaudė atsiųsti kokį niekutį.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė