Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

35 kelionė: Konkursautojai

 

Jei jau turi kokią internetinę svetainę, ir arkliui aišku, kad nori sulaukti kuo daugiau jos lankytojų. Reklamos ekspertai ragina išnaudoti visas socialinių tinklalapių teikiamas galimybes, todėl tu nė nedvejodamas nusprendi suorganizuoti konkursą snukiaknygės paskyroje. O kodėl ne? Juk visiems patinka tie konkursai, kuriuose galima laimėti puodelį, maišelį ar net rankšluostį. Vos tik vartotojai pamato konkursą, iš karto puola juo dalintis – ir visai nesvarbu, reikia jiems to prizo, ar ne. Kai kurie jų net pasižymi datą, kada bus paskelbtas nugalėtojas, ir numatytą dieną nepamatę atnaujintos informacijos puola klausinėti, KADA, KADA, KADA pagaliau bus paskelbtas tas nugalėtojas. Belieka tik susiimti, ir atlikti tą nepaprastą veiksmą – įsijungti laimėtojų atrankos programėlę, ir išrinkti laimingąjį. Tuo viskas tikrai tikrai nesibaigia – nusiminę pralaimėtojai puola rašyti žinutes, kodėl taip neteisingai buvo išrinktas nugalėtojas, ir KADA, KADA, KADA pagaliau bus paskelbtas naujas konkursas. Tu, žinoma, neturi laiko iš karto jiems atrašyti, nes derini prizo pristatymą nugalėtojui. O jis, pasirodo, taip pat ne iš kelmo spirtas – prašo į siuntą pridėti tušinukų, raktų pakabukų, užrašų knygelių, saldainių, apyrankių ar kokių kitų niekučių. Tu nė nežinai, ką atsakyti, tačiau žinučių srautas nesibaigia – tavęs klausia, kelintą valandą bus pristatytas prizas, teiraujasi, ar jau įdėjai tų niekučių, ar vis dar svarstai, ką čia įdėjus. Galvoji, ar tik ne pilnatis turėjo poveikį tokių nenustatytų diagnozių paūmėjimui, bet supranti, kad paprasčiausiai yra tokia žmonių grupę – KONKURSAUTOJAI. Jiems niekada nereikia pirkti bilietų į kiną – jei atrodo, kad kino teatre buvo apsilankyta pernelyg seniai, juk galima paraginti keletą snukiaknygės puslapių administratorių, kad gal jau atėjo laikas konkursui. Dar ne? Nieko tokio. Rytoj vėl bus galima pabandyti. Konkursautojai tikrai žino, kaip sutaupyti pinigų, todėl dalyvauja visuose organizuojamuose konkursuose. O ko ne? Taigi tikimybė laimėti tikrai nėra maža: pasidalinus vos 20 konkursų per dieną, anksčiau ar vėliau tikrai aplankys sėkmė. Geriau jau anksčiau, nes jei ne... Tikrai bus sulaukta grasinimų. Kaip sakai? Blokuoti įkyrius vartotojus? Oi neeeee... Taigi tada jau tikrai sulauksi grasinimų susidoroti ir su tavimi pačiu, ir su tavo sėbrais. Susikurti naują socialinių tinklalapių paskyrą nėra taip sudėtinga kaip gali pasirodyti – tik viens du, ir jau gali iš naujo rašyti grasinančias žinutes. O ką?  Jei  feisbuko administratoriaus nervai nėra labai stiprūs, truputį pasistengęs tikrai pasieksi užsibrėžtų tikslų. Ir gali tik įsivaizduoti, kiek pinigų sutaupysi: du bilietai į kiną – 14 eurų, pirkinių maišelis –  nuuu, kokie du eurai tai tikrai, knygą parduosi už  čirvonsą, vaikišką baseiną padovanosi kaimynui už vieną kitą šokoladą... Konkursavimas – irgi šioks toks darbas, todėl į tai žiūrima itin rimtai.

Na, o jei tu esi tas konkursų organizatorius... Tikriausiai nori gyventi kiek įmanoma ramiau, nusprendi, kad gal geriau galima pasirinkti kitą reklamos formą. Bala nematė tų konkursų. Google reklama dar niekada tavęs nespaudė atsiųsti kokį niekutį.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė...

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...