Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

36 kelionė: Atminčiai ir smegenų veiklai

 

Kadaise Lietuvoje buvo galima vartoti alkoholinius gėrimus, tad anais laikais ir tu gėrei, ir tavo tėvai gėrė. Visi gėrė. Tu žinojai, kad kartais tavo smegenims buvo pernelyg gėda apdoroti per vakarą sukauptą informaciją, tad atsikėlęs ryte konstatuodavai faktą, kad nieko neprisimeni. Bet, kai pagalvoji, gal ir nėra reikalo ką nors atsiminti, nes tada jau būtų gėda.

Dalykų, kuriuos turi atsiminti būdamas blaivus, tikrai netrūksta. Štai – kai tik feisbukas tau praneša apie kokio draugo ar pusdraugio gimtadienį, nieko nelaukdamas skubi jį pasveikinti. Vėliau juk pamirši. Visi žino, kad sveikinimą reikia išsiųsti dar iki tos akimirkos, kada draugas ant savo socialinio tinklalapio sienos dar nėra užrašęs už širdies griebiančios padėkos. Žinoma, galėsi parašyti komentarą apačioje ir pridėti kokios gražios puokštės nuotrauką, tačiau tuo tik parodysi, kad apie jo gimtadienį paprasčiausiai pamiršai, o draugai taip nedaro.

Kasdien turi atsiminti, ko tavęs prašė vadovas ir kolegos. Jei pamirši, gero tikrai nelauk: kai sugalvosi prašyti didesnio atlyginimo, tau gali parodyti špygą. Na, arba gali paprasčiausiai pamiršti pakelti tavo varganą algą. O ką? Juk visi ką nors pamirštame.

Pareigų namuose taip pat nestinga. Žmona tavęs prašo išnešti šiukšles. Pamiršti. Liepia išvesti šunį. Pamiršti. Vėliau, žinoma, pyksti, kad apie šias pareigas tau nuolatos primenama, tačiau nieko negali sau padaryti. Žmona tau grasina, kad arba susiras geresne atmintimi pasižymintį diedą, arba darbų sąrašą užrašys tau ant kaktos. Tu juokiesi, nes žinai, kad užrašų ant kaktos tikrai negalėsi pamatyti. Tai ir sakai: gerai, gerai, užrašyk. Bet paskui pamiršti apie šį susitarimą, ir išeini gerti nealkoholinio alaus.

O rytoj viskas iš naujo. Tu nieko neatsimeni. Kiekviena diena – tarsi švarus lapas.

Kartais, kada pamiršti, kur padėjai piniginę, ir pats pradedi galvoti, kad gal kokie vaistai tau pagelbėtų, bet gydytojas tau sako tiesiog pasistengti susikaupti, ir vienu metu atlikti tik vieną darbą. Jokių vaistų tau tikrai neskirs, nes tik pats gali susitvarkyti savo galvą. Dar sako nestovėti vietoj, o paprasčiausiai pajudėti. Gal pašokti. Kai jis ima rodyti tau įvairius judesiukus, supranti, kad jis didelis vieno žymaus atlikėjo fanas, todėl pasijunti esantis ganėtinai sveikas. Gal ir nėra blogai kažką pamiršti. Svarbu tik tai, kad protas išliktų pakankamai šviesus. 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė