Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

36 kelionė: Atminčiai ir smegenų veiklai

 

Kadaise Lietuvoje buvo galima vartoti alkoholinius gėrimus, tad anais laikais ir tu gėrei, ir tavo tėvai gėrė. Visi gėrė. Tu žinojai, kad kartais tavo smegenims buvo pernelyg gėda apdoroti per vakarą sukauptą informaciją, tad atsikėlęs ryte konstatuodavai faktą, kad nieko neprisimeni. Bet, kai pagalvoji, gal ir nėra reikalo ką nors atsiminti, nes tada jau būtų gėda.

Dalykų, kuriuos turi atsiminti būdamas blaivus, tikrai netrūksta. Štai – kai tik feisbukas tau praneša apie kokio draugo ar pusdraugio gimtadienį, nieko nelaukdamas skubi jį pasveikinti. Vėliau juk pamirši. Visi žino, kad sveikinimą reikia išsiųsti dar iki tos akimirkos, kada draugas ant savo socialinio tinklalapio sienos dar nėra užrašęs už širdies griebiančios padėkos. Žinoma, galėsi parašyti komentarą apačioje ir pridėti kokios gražios puokštės nuotrauką, tačiau tuo tik parodysi, kad apie jo gimtadienį paprasčiausiai pamiršai, o draugai taip nedaro.

Kasdien turi atsiminti, ko tavęs prašė vadovas ir kolegos. Jei pamirši, gero tikrai nelauk: kai sugalvosi prašyti didesnio atlyginimo, tau gali parodyti špygą. Na, arba gali paprasčiausiai pamiršti pakelti tavo varganą algą. O ką? Juk visi ką nors pamirštame.

Pareigų namuose taip pat nestinga. Žmona tavęs prašo išnešti šiukšles. Pamiršti. Liepia išvesti šunį. Pamiršti. Vėliau, žinoma, pyksti, kad apie šias pareigas tau nuolatos primenama, tačiau nieko negali sau padaryti. Žmona tau grasina, kad arba susiras geresne atmintimi pasižymintį diedą, arba darbų sąrašą užrašys tau ant kaktos. Tu juokiesi, nes žinai, kad užrašų ant kaktos tikrai negalėsi pamatyti. Tai ir sakai: gerai, gerai, užrašyk. Bet paskui pamiršti apie šį susitarimą, ir išeini gerti nealkoholinio alaus.

O rytoj viskas iš naujo. Tu nieko neatsimeni. Kiekviena diena – tarsi švarus lapas.

Kartais, kada pamiršti, kur padėjai piniginę, ir pats pradedi galvoti, kad gal kokie vaistai tau pagelbėtų, bet gydytojas tau sako tiesiog pasistengti susikaupti, ir vienu metu atlikti tik vieną darbą. Jokių vaistų tau tikrai neskirs, nes tik pats gali susitvarkyti savo galvą. Dar sako nestovėti vietoj, o paprasčiausiai pajudėti. Gal pašokti. Kai jis ima rodyti tau įvairius judesiukus, supranti, kad jis didelis vieno žymaus atlikėjo fanas, todėl pasijunti esantis ganėtinai sveikas. Gal ir nėra blogai kažką pamiršti. Svarbu tik tai, kad protas išliktų pakankamai šviesus. 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė...

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...