Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

38 kelionė: Santiekiai

 

Kai moteris pagamina valgyti – viskas gerai, kai vyras – vadinasi, jis prisidirbo arba dar tik planuoja prisidirbti. Jei vyras nepagamino valgyti – viskas gerai, bet jei to nepadaro moteris, ji jau tampa savaime prisidirbusi. Tavo žmona sako: gaminu, nes maža ką, dar sugalvosi grįžti pas savo buvusią. O tu sakai: taigi ir tu kažkieno buvusi, kodėl pas tave niekas negrįžta? Atsakymo, žinoma, nesulauki, todėl tiesiog eini susitikti su draugais. Vakarienė – tik po dviejų valandų.

Tu supranti, kad tavo žmona bando tapti puikia moterimi, bet vis pasvarstai, iš kur ji semiasi tos „išminties“. Draugai tave išvadina naivuoliu, ir žeria dar keletą epitetų. Sako, kad mokytumeisi iš jų išminties.

Taigi ir arkliui aišku, kad prirašyta daugybė knygų apie tai, kaip:

·         Tapti tikra moterimi;

·         Kaip ištekėti už milijonieriaus (kodėl ne už milijardieriaus, lieka neaišku);

·         Kaip sugundyti vyrą;

·         Kaip užkeikti vyrą;

·         Na, ir galiausiai – kaip atsikratyti vyro.

Jei esi moteris, ir tave domina ne santykiai, bet santiekiai, visada svarbu naudoti lengvą šantažą. Tu negali iš karto imti ir paprašyti naujo automobilio. Pirmiausia turi pagaminti vakarienę, tada paklausti, ar niekas nepasikeitė po paskutinio karto, kai vyras sakė tave mylintis, o jau tada (tik tada), gali pasiteirauti, ką jis manantis apie tavo automobilio saugumą. Jei jis atsakys, kad viskas gerai, tada paklausk, kaip praėjo jo diena, ar gatvėj joks idiotas netrinktelėjo į automobilio galą, ar niekas nenubrūžino automobilio šono, ir tada (tik tada) gali atsargiai užsiminti, kad tavo automobilį kažkas sudaužė, ir tu nieko apie tai nežinai. Ką reikės šnekėti vėliau, tai priklausys nuo konkrečios situacijos:

a)      Jei jis supyko, ir išėjo iš namų, ruošk ypatinguosius pusryčius. Ansčiau ar vėliau sugrįš.

b)      Jei jis tave aprėkė, sėdėk ir tylėk, vis tiek pati prisidirbai.

c)      Jei jis ėmė tave guosti, dabar ir bus tas laikas, kada galėsi atsargiai užsiminti apie naujo automobilio pirkimą.

Sako tau draugai, kad visa tai jiems teko patirti jau ne vieną ir ne du kartus, todėl žino, kad vakarienės gaminimas ne visada reiškia tą patį. Ji nebūtinai nuoširdžiai nori tą daryti – paprasčiausiai tikisi gauti kažką mainais. Galvoji... O tai tu juk niekada nieko ir nepasiūlei. Bet žmona nieko ir neprašė.

Į jūsų pokalbį įsiterpia kaimynė Bitutė. Klausia ji, o tai kelintame amžiuje mes gyvename? Moterys uždirba tokius pat pinigus, ir niekas jų neriboja ne tik eiti dirbti, bet taip pat ir užsidirbti. Tada ir įsigyti automobilį galima be jokio bereikalingo streso, nuo kurio tik plaukai pražyla. Na, kartais ir svoris nukrenta, bet čia jau privalumas tarp daugybės trūkumų. Kai vyro nėra, mažiau ir problemų. Mažiau dramatizmo. Štai, Tinderyje susipažįsti su tokiu visai nieko vyruku, ir pasimatymui įsibėgėjus jis tau sako: „Gaila, kad mums liko taip mažai laiko“. Jei tai būtų filmas, jis tau iš karto papasakotų apie negailestingą diagnozę, tačiau realybėje tai reiškia visai ne tai – jam reikia spėti į troleibusą, nes kitaip vakarienę teks šildyti mikrobangėje.

Susirenki savo daiktus ir skuodi namo – gal dar spėsite su žmona kartu pavakarieniauti.

O rytoj ją pakviesi į teatrą. Juk reikia kažką duoti atgal.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė