Storų žmonių
nedera vadinti storais. Na, išskyrus tuos atvejus, jei ir pats esi pakankamai
storas. Gali savo draugui sakyti: „Ė tu, storuli, gal nealkoholinio brendžio?“
Ir gali būti tikras, kad jis nesupyks. Bet tada, jei tavo svoris yra normalus,
o tavo draugo – nelabai, apie svorį kalbėti negražu. Negražu ir net draudžiama.
Neduokdie, nuspręsi pasiskųsti, kad priaugai kilogramą ar du – iškart pajausi,
kaip tave nutrenkia bičiulio akių žaibai. Geriau pasėdėk ir patylėk. Jei esi
storas, o tavo draugas – plonas, jauti turintis teisę pasakyti, kad tavo
draugas atrodo kaip džiūsna, nes tu nė kiek nepameluosi. O tavo draugas nei iš
šio, nei iš to, ima ir įsižeidžia. Ir dar primena tau, kad esi storas. Supranti,
kad jis nepavalgęs, dėl to ir piktas. Bet jei esi plonas, o tavo draugas – irgi
plonas, viskas vėl tampa paprasčiau. Tu jam gali sakyti „Ė tu, plonuli, gal
nealkoholinės degtinės?“, ir jis nė kiek nesupyks. Nes jūs abu ploni. Juokauti
gali su tokiais pat, kaip ir tu, nes priešingu atveju gali ir į galvą gauti.
Nuo seno
sakoma, kad priaugęs svorio žmogus yra pasitaisęs, o štai numetęs svorio –
sublogęs. Na, tai ką čia ir beprikomentuosi – ploni žmonės blogi, o stori
– geri. Pamatai stambesnio žmogaus nuotrauką, ir galvoji – ojojoi, koks jis
geras, mėgsta bandeles, atrodo labai geros širdies žmogus, o pamatęs plonesnio
žmogaus nuotrauką, imi galvoti, kodėl gi jis nevalgo, gal koks
narkomanas, ar kas jam darosi. Tave ima graužti pavydas, ir prisimeni, kad
prieš šešis mėnesius, Naujųjų metų išvakarėse, pasižadėjai sau apsilankyti
sporto klube. Dar prisimeni, kad sporto klubas buvo sausakimšas, todėl tu
niekaip niekaip (pabrėžiu – tikrai niekaip) negalėjai įsisprausti tarp tų
storulių ir plonulių. Gal tu sporto klube išvis nebuvai, bet tik įsivaizdavai,
kad visi ten tą pačią dieną pradėjo vykdyti Naujųjų metų pažadus. Praėjusio
sezono marškinėliai neužsisega, maudymosi glaudės irgi labai glaudžiai
apsitempia, bet vis tiek įžvelgi pliusų – toms baltoms lininėms kelnėms
nebereikia jokio diržo! Nagi, nagi, tai ko tau į tą sporto klubą? Taigi ten
visi tik ir nužiūrinėja sporto klubo lankytojų figūrytes, apkalbinėja dar
visaip… Kai esi storas, tau į sporto klubą eiti gėda. Todėl galvoji, galvoji ir
galvoji, ką čia sugalvojus, kad tas svoris pats nukristų. Va, matai, kad kaip
tik dabar reklamuoja stebuklingas tabletytes, kurias praryji – ir alkio kaip
nebūta. Tik po pusės metų supranti, kad tie skrandžio skausmai ir galvos
skausmai kažkokiu būdu yra susiję su tom stebuklingom piliulėm, padedančiom
kovoti su antsvoriu. Ir dar supranti, kad tau jos niekaip nepadeda, nes
geriausios tabletės nuo alkio, be abejo, yra kotletai.Vėliau, kai supranti, kad
gal ir persistengei su tais riebiais valgiais, bandai sportuoti, bet tai tau
neteikia jokio malonumo. Pabaigęs kardio pratimų treniruotę (nurodymus, žinoma,
radai „Youtube“), jautiesi paplonėjęs.
Na štai – galima ir vėl pavalgyti.
Klausaisi
draugų istorijų – jie pasakoja, kad priaugo svorio gerdami vienokius ar
kitokius vaistus, tai tau ir kyla klausimas, gal kokie vaistai padėtų numesti
svorio. Draugai nevynioja į vatą, ir sako, kad tik amfetaminas padėtų, bet
geriau rinktis sportą. Bet tu vis tiek norėtum to išvengti, todėl bandai grikių
dietą. Vieną dieną valgai grikius su druska, kitą – su saldžiųjų paprikų
milteliais, dar kitą – su cukrumi. Ketvirtą dieną pasigamini garnyrą prie
grikių, ir įveikęs didelę šašlykų porciją gali savimi didžiuotis: va čia tai
bent dieta!
Galima jos laikytis nors ir visą gyvenimą.
Komentarai
Rašyti komentarą