42 kelionė: Gražiausios metų šventės

 

Kai akropoliai ir panoramos pasipuošia elniais ir eglutėmis, po truputį pradedi suprasti, kad turi labai daug draugų ir giminaičių, o tada, kai visą savo atlyginimą (ir dar šiek tiek į minusą) išleidi dovanoms, supranti, kad tų draugų ir giminaičių turi net per daug. Tada (o gal dar ir kiek anksčiau) tave užlūsta prieškalėdinis pyktis. Aprėki kasininkę. Paaiškini paštinininkei, kaip reikia dirbti. Picų išvežiotojui vietoj arbatpinigių parodai špygą. O ką? Juk tau nėra nuotaikos. Viskas atrodo pateisinama. Žiūrėdamas televizorių sužinai, kad begemotai nėra tokie geručiai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, – prireikus jie gali perkąsti net krokodilą. Po šių naujienų jauti, kaip tave užplūsta begalinis žiemos liūdesys. Pavėluota rudeninė depresija.

Jei prieš Kalėdas tau prireikia nueiti į paštą, pamatai, ko tikrai niekada neteko matyti. Visos močiutės masiškai siunčia pinigus į užsienį savo vaikams ir anūkams, o tos pinigų sumos gerokai viršija tavo atlyginimą. Ateina čia ir kitokių bobučių, kurios beeidamos pinigus pameta, o tada neranda net poros eurų atvirukui. Tau nėra nuotaikos, todėl stovi ir dalini joms po eurą ar du – juk šventės. Tik padėkos nesulauki.

Tu matai, kaip žmonės skuba į prekybos centrus pirkti dovanas savo artimiesiems, o tau tai visiškai nerūpi. Visas dovanas jau seniausiai sukrovei po savo įsivaizduojama egle, ir lauki, kol kas nors užsuks į svečius. Jau ne pirmus metus neįsilieji į prieššventinį šurmulį, nes supranti, kad tai – ne tau.

Maža to, dar pasirašai periciją uždrausti fejerverkus. O ko ne? Kasmet vis pasirodo, kad draudimų turime per mažai. Nemokat elgtis su visokiom bombioškėm, tai niekas jūsų ir neišmokys. Nebent ranką nusitrauksit, ir kitais metais truputį pakeisite savo nuomonę apie prekybcentriuose parduodamą pirotechniką. Facebook‘e visi tik piktinasi, kas čia per nesamonės, kodėl tik šiemet tie fejerverkai visiems parūpo, ir kam čia juos drausti dėl kažkokių gyvūnėlių mylėtojų, kurie nemoka tinkamai socializuoti savo šunų. Jei ne Facebook‘as, tikriausiai taip ir nesužinotum, kiek idiotų yra mūsų žemelėje. Sako jie, kad nėra jokios problemos. Visiškai jokios problemėlės. Taigi tik vieną naktį per metus! Bet tu žinai, kad jie meluoja – jau gruodžio pabaigoje buvai pamiršęs, ką reiškia ramiai išsimiegoti. Taip, tu supranti, kad reikėtų geresnių langų, tačiau neturi tam pinigų. O petardų sprogdintojai jų tikrai turi – prieš užmigdamas skaičiuoji pokštelėjimus, ir bandai juos konvertuoti į eurus. Už juos jau ne tik naujus langus sudėtum, bet ir naują butą įsigytum. Tave ima kankinti pavydas, todėl pasirašai peticiją ir savo giminaičių, ir įsivaizduojamų asmenų vardu. Galbūt kitos šventės tau kels kur kas mažesnį stresą.

Kaimynų vaikams nuolat aiškini, kad tos jų sprogdinamos petardos gali išbaidyti Kalėdų senelio elnius, ir tada jų jau niekaip nepasieks užsakytos dovanos. Jie juokiasi, ir sako, kad tuos „iPhon‘us“ tėvai jau seniausiai nupirko ir paslėpė už spintos, todėl įsivaizduojamas Kalėdų senelis jiems mažiausiai rūpi.