Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

44 kelionė: Tinkamas pavyzdys

 

Antrasis Dievo įsakymas skelbia, kad nevalia tarti Dievo vardą be reikalo, tad kyla klausimas, kada ateina tas reikalas, ir kokį vardą reikėtų tarti tam reikalui atsiradus. Tau įdomu, kaip Dievas pats interpretuotų tuos savo įsakymus, ir kokias nuodėmes tikrai galima laikyti nedovanotinomis. Na, bet sakoma, kad Dievas viską atleidžia, tad nėra jokio reikalo per daug nerimauti. Tau tik baisu, kad pragare gali būti nepakeliama šutra – juk geriausiai jautiesi pavasarį, kada nebereikia klampioti po tešlynus, o saulės spinduliai maloniai spigina nugarą.

Tikintieji mokomi būti gailestingais ir atleisti savo kaltininkams, tačiau nelabai turime tinkamo pavyzdžio, mokančio, kaip tą padaryti. Nereikėtų užmiršti, kad pats ponas D nubaudė Ievą ir Adomą. Tik pamanykit – už obuolį! Gal Ieva ir Adomas nežinojo, ar tikrai tikrai negalima paragauti to uždraustojo obuolio – gal manė, kad jau taisyklės pasikeitė ar ką. Juk už tokią nedidelę klaidą tikrai galima atleisti – visiems pasitaiko. Kita vertus, mums visiems sakoma, kad Dievas mus stebi, tačiau nelabai tuo galima tikėti – jei jau dviejų žmonių nesužiūrėjo, tai kur jau ten sužiūrės beveik aštuonis milijardus. Nėra ko stebėtis, kad vis daugiau tikinčiųjų skundžiasi, kad Dievas juos apleido – kitaip ir negalėjo būti. Niekas nežino, kokią duomenų sistemą naudoja tas aukščiausiasis, galbūt kartais ji palūžta ar ištinka techninės kliūtys. Na, žinoma, tobulumui nėra ribų, tačiau juk norisi į kažką lygiuotis – į kažką tokio, kuris nedaro klaidų.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė...

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...