Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

45 kelionė: Atostogos

 

Jūs, aišku, galvojat, kad vasara ateina tada, kai bent trys feisbuko draugai tą pačią dieną pasidalina šašlykų nuotraukomis, arba tada, kai braškės kainuoja ne dešimt eurų, o kokius tris pem. Na, arba tada, kai katinas savo kailinius išmėto po visą trobą, ir reikalauja atvesti mergų. Betgi ne. Iš tikrųjų vasara ateina tada, kai direktorius tau duoda tris šimtus eurų ir sako: „Pailsėk biški biškutėlį, nuskrisk į Turkiją ar dar kur“. Jau vizualizuoji, kaip guli sau prie baseino ir gurkšnoji tai, kas mūsų šalyje beveik draudžiama.  Ir devintą ryto, ir devintą vakaro. Ir tada, kai dešimtą ryto nueni į parduotuvę, tau nereikia pusvalandį stovėti eilėje, kad galėtum nusipirkti cigarečių. Fantastiškos atostogos.

Bet būna, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo sukauptas atostogas tau tenka leisti Lietuvoje. Žinoma, tai irgi nėra blogai, tačiau bijai, kad Petras paprašys padėti dengti stogą, pusbrolis Alfredas paprašys suremontuoti jo mašiną, o pusseserė Elenytė pasikvies pas save į sodybą išsikepti mėsytės ir paravėti bulvių plantaciją. Tu norėtum tiesiog išversti per žiemą užaugintą pilvą ir NIEKO neveikti, bet žinai, kad likęs Lietuvoje niekaip negalėsi atsisakyti pagelbėti. Taigi, tenka meluoti, kad esi išvykęs, ir sėdėti namuose, arba iš tikrųjų keliauti į užsienį. Kad ir kaip gailėtum pinigų toms turkijoms ir graikijoms, ištaikai progą, kada bilietai tampa įperkami, susikrauni lagaminą, ir žiūrėdamas pro lėktuvo mojuoji Lietuvoje likusiems daržams.

Kartais negali rinktis, kur atostogauti. Jei tenka likti Lietuvoje, galvoji, kaip tą laisvą laiką išnaudoti kiek įmanoma prasmingiau. Taigi, suburi draugų kompaniją, ir visi kartu plaukiate baidarėmis. Vėliau, žinoma, gailiesi, kad pasirinkai patį sudėtingiausią maršrutą – baidarė yra visiškai nenuspėjama, ir suka visai į kitą pusę nei tu norėtum. Maža to, permirksta visi tavo drabužiai, tačiau ir tame gali įžvelgti laimės krislelį: kai turi galimybę užsimauti sausas kojines, jautiesi tarsi palaimintas. Supranti, kad visai nesvarbu, kokias pareigas beužimtum, ir kaip smarkiai būtum vertinamas visuomenės, sausos kojinės visada teiks be galo didelį džiaugsmą. Išlipęs iš baidarės vis dar jauti lengvą siūbavimą. Norėtum pabučiuoti žemę, tačiau bijai būti netinkamai suprastas, todėl laikaisi iš paskutiniųjų.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė...

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...