Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

45 kelionė: Atostogos

 

Jūs, aišku, galvojat, kad vasara ateina tada, kai bent trys feisbuko draugai tą pačią dieną pasidalina šašlykų nuotraukomis, arba tada, kai braškės kainuoja ne dešimt eurų, o kokius tris pem. Na, arba tada, kai katinas savo kailinius išmėto po visą trobą, ir reikalauja atvesti mergų. Betgi ne. Iš tikrųjų vasara ateina tada, kai direktorius tau duoda tris šimtus eurų ir sako: „Pailsėk biški biškutėlį, nuskrisk į Turkiją ar dar kur“. Jau vizualizuoji, kaip guli sau prie baseino ir gurkšnoji tai, kas mūsų šalyje beveik draudžiama.  Ir devintą ryto, ir devintą vakaro. Ir tada, kai dešimtą ryto nueni į parduotuvę, tau nereikia pusvalandį stovėti eilėje, kad galėtum nusipirkti cigarečių. Fantastiškos atostogos.

Bet būna, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo sukauptas atostogas tau tenka leisti Lietuvoje. Žinoma, tai irgi nėra blogai, tačiau bijai, kad Petras paprašys padėti dengti stogą, pusbrolis Alfredas paprašys suremontuoti jo mašiną, o pusseserė Elenytė pasikvies pas save į sodybą išsikepti mėsytės ir paravėti bulvių plantaciją. Tu norėtum tiesiog išversti per žiemą užaugintą pilvą ir NIEKO neveikti, bet žinai, kad likęs Lietuvoje niekaip negalėsi atsisakyti pagelbėti. Taigi, tenka meluoti, kad esi išvykęs, ir sėdėti namuose, arba iš tikrųjų keliauti į užsienį. Kad ir kaip gailėtum pinigų toms turkijoms ir graikijoms, ištaikai progą, kada bilietai tampa įperkami, susikrauni lagaminą, ir žiūrėdamas pro lėktuvo mojuoji Lietuvoje likusiems daržams.

Kartais negali rinktis, kur atostogauti. Jei tenka likti Lietuvoje, galvoji, kaip tą laisvą laiką išnaudoti kiek įmanoma prasmingiau. Taigi, suburi draugų kompaniją, ir visi kartu plaukiate baidarėmis. Vėliau, žinoma, gailiesi, kad pasirinkai patį sudėtingiausią maršrutą – baidarė yra visiškai nenuspėjama, ir suka visai į kitą pusę nei tu norėtum. Maža to, permirksta visi tavo drabužiai, tačiau ir tame gali įžvelgti laimės krislelį: kai turi galimybę užsimauti sausas kojines, jautiesi tarsi palaimintas. Supranti, kad visai nesvarbu, kokias pareigas beužimtum, ir kaip smarkiai būtum vertinamas visuomenės, sausos kojinės visada teiks be galo didelį džiaugsmą. Išlipęs iš baidarės vis dar jauti lengvą siūbavimą. Norėtum pabučiuoti žemę, tačiau bijai būti netinkamai suprastas, todėl laikaisi iš paskutiniųjų.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė