Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

47 kelionė: Dviguba laimė

 

Kai augini šunį, kiekvienas rytas prasideda taip pat: suskamba žadintuvas, tu vertiesi iš lovos, ir bandai įkalbėti savo keturkojį draugą išeiti pasivaikščioti. Jis tingiai nusižiovauja, pasirąžo, ir apsiverčia ant kito šono. Pagalvoji, kad taip dar geriau – turėsi laiko išgerti kavos, ir eisi pasivaikščioti tik tada, kai abi akys jau bus visiškai atsimerkusios. Viskas vyksta pagal planą – įsiberi du šaukštelius kavos, užpili verdančiu vandeniu, šiek tiek pamaišai, ir eini praustis. Grįžęs jau sėdiesi gerti kavą, bet tavo miegantysis gražuolis jau atkutęs, ir reikalauja kuo skubiau eiti į lauką. Reikalai prispaudė staigiai ir neatidėliotinai, tad malonėk pakelti savo sėdimąją, ir surask patogiąsias petnešas ir gražųjį pavadėlį. Rinktis nėra iš ko, tad skubi kiek įmanydamas. Lauke sutinki porą isteriškų pudeliukų ir peraugusių jorkšyrų, pasisveikini su kaimynais, surenki šuniuko paliktas krūveles, ir eini namo. Šiandien oras nekoks, tad šuo neturi jokio noro šokinėti per balas ir braidyti per purvynus. Per pietus gal bus gražesnis oras, galėsi grįžti iš darbo, ir pavedžioti savo geriausią draugą dar kartą. Žinoma, taip ir padarai, tačiau oras negerėja. Ką gi. Gal vakaras bus geresnis už rytą.

Grįžęs iš darbo pirmiausia pamatai apgraužtas šlepetes. Matyt, šuo tau jas visą dieną nešė, ir benešdamas išalko. Negali pykti. Oras jau pragiedrėjo, todėl atėjo metas ilgajam pasivaikščiojimui – kodėl nepalaksčius po pievas ir miškus? Sutiksit šunų, voverių, jei pasiseks – ir kokį žalčiuką pavyks pamatyti. Na, o jei jau taip nuoširdžiai pasiseks, Bobikas galės išsivolioti kokio nors dvikojo paliktoje krūvoje. Tuomet sutiksit ir daugybę musių, kurių draugija tavo šuniui priimtina. Viskas tik į naudą – į liftą su tokiu šunimi tavęs niekas nepriims, todėl į dešimtą aukštą galėsite užlipti savarankiškai. Juk sako, kad sportas – sveikata.

Jei turi ne vieną, bet du šunis, tavo rytas dažniausiai prasideda dar naktį. O kaip gi kitaip – juk vakar Šarikui pats davei sugraužti pusę obuolio. Nejaugi tikri tikėjaisi, kad tai praeis be pasekmių? Jei Šariką prispiria reikalai, nemiegi ne tik tu, bet ir tavo kaimynai, todėl rengiesi ir bėgi į lauką, kol dėl triukšmo dar niekas nespėjo iškviesti policijos. Naktį gali kiek nori važinėti liftu – niekas nerėkauja, kad tavo šuo be antsnukio. Visi arba girti, arba miega, todėl gali mėgautis ramybe. Grįžęs namo matai, kad miegoti liko ne tiek ir daug, todėl patyliukais išsiverdi kavos, ir jau sėdiesi ją gerti.... Bet. Bet. Bet ateina Bobikas, ir reikalauja, kad tučtuojau keltum savo sėdimąją, ir eitum su juo į lauką. Skubiai apsiauni batus, paimi patogiąsias petnešas bei gražųjį pavadėlį, ir matai, kad Bobiko nė kvapo neliko. Tas slunkius ir vėl nuėjo miegoti! Ragini jį keltis, bet jis tik apsiverčia ant kito šono, ir planuoja dar nusnausti vieną kitą posmelį. Na, ir gerai, išgersi kavos, suvalgysi vieną kitą sumuštinį, – vis šioks toks pasistiprinimas prieš ilgą ir sunkią darbo dieną. Bet. Bet. Bet Šarikas išgirsta pjaustomo sūrio garsus, ir atbėga į virtuvę lodamas visu garsu. Tu supranti, kad jis taip bando priminti apie artėjantį vasaros sezoną – juk per žiemą priaugai ne vieną, ir net ne du kilogramus. Atiduodi jam savo sūrį, išvedi dar kartą į lauką, ir viliesi, kad prieš išeidamas į darbą dar spėsi pavedžioti ir Bobiką. Pastarasis draugas, kurį laikai vienu geriausiu, šiandien jaučiasi puikiai išsimiegojęs, siūlo tau pasivaikščioti po mišką, ir pažaisti su kamuoliuku. Tam atsispirti tikrai negali, todėl skambini vadovui, ir praneši, kad į darbą vėluosi. Skubiai teko kviesti santechniką. Neatidėliotini reikalai.

Grįžęs iš darbo turi rinktis, kurį pirmą vesti į lauką – Bobiką ar Šariką. Ką tik lijo, todėl vienas norės apeiti balas, o kitas neatsispirs pagundai po jas pabraidžioti ir pasimėgauti purvo voniomis. Laukia turiningas vakaras.

Jei turi ne tik du šunis, bet taip pat ir katę, tavo rytas prasideda dar vakare. Jei Kicius per daug pavalgo, skubiai turi nuspręsti, kas išvalys vėmalus – tu, Bobikas ar Šarikas. Nors šie du draugai visada skuba tau į pagalbą, tačiau stengiesi būti pirmas – dėl katės vėmalų Bobikas ir Šarikas gali ne juokais susimušti. Ką gi, atlieki tai, kas tau priklauso, ir eini virti kavos. Galbūt šiandien tau pavyks jos išgerti.

Šunys daug ko išmoko:

1.      Kava veikia kaip placebas.

2.      Greiti užkandžiai – nesveika.

3.      Ilgas pietavimas – tiesus kelias į tinginystę.

4.      Lipimas laiptais – geras sportas.

5.      Kas padėta ant žemės – tas priklauso visiems.

6.      Bendras turtas gali būti naudojamas pagal savo poreikius.

7.      Svarbiausia – požiūris. Vėmalai – tėra skrandžio turinys. Natūralu.

8.      Miegas – tik silpniems. Ir šunims.

9.      Jei šunys netelpa į lovą, metas nusipirkti didesnę.

10.  Pietų pertrauka gali būti išnaudojama efektyviau.

11.  Dviese smagiu, o trise paprasčiausiai nėra kada galvoti, ar tau tikrai smagu.

12.  Įsišunininkit dar vieną šunį.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė