Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

48 kelionė: Nevok

 

Kai įsėdi į ne savo iškviestą taksi, kurį laiką džiaugiesi – cha cha cha, man taip ilgai nepavyko prisiskambinti nė vienai taksi bendrovei, o čia tik paėmiau, ir įsėdau. Iš to džiaugsmo net pamiršti pasiteirauti, koks bus taikomas tarifas, ir tik kelionės pabaigoje supranti, kad diaugsmo čia mažai. Trisdešimt eurų už tokią trumpą kelionę? Ar jūs pablūdot? Ir tada (nors ir labai miglotai) supranti, kad čia buvo ne kažkieno iškviestas taksistas, o tiesiog stovėjęs prie vieno populiariausių naktinių klubų. Ką gi, vagystė turi savo kainą. Taip jau yra, kad norisi iš kitų kažką atimti – tą supratai jau vaikystėje, kai vienas kaimynų vaikas turėjo kur kas daugiau žaislų nei tu. Taip, jūs žaisdavot kartu, bet labai jau norėjosi kažką iš jo atimti. Kad ir kelias to gana neįdomaus žaidimo korteles. Klausei savęs, o kam tau jos, bet širdis sakė: nu reikia. Taigi, kai jis nematė, pavogei kelias korteles, ir užkasei. Tik vėliau, kai vėl žaidėte tą patį žaidimą, supratai, kad jis tau tapo dar neįdomesnius – juk tos kortelės buvo tikrai svarbios.

Gerai, kad mūsų šalies antivogimo institucijos veikia tiesiog nepriekaištingai. Štai, Šuns dienos proga mūsų branginama Valstybinė mokesčių inspekcija socialiniame tinklalapyje paskelbė priminimą, kad kiekvienai tetai Anelei primintume, jog už kožną išdaugintą ir parduotą šuniuką būtina susimokėti mokesčius. Puiki paskata tuo pačiu priminti ir ponui Pranui, kad už samagono varymą ir pardavimą taip pat vertėtų nepamiršti atseikėti pinigų antivogimo institucijai. Būkime sąžiningi.

Tu pyksti, kad vieniems pavyksta išsisukti net ir vykdant stambius nusikaltimus, o nuo tavęs nuplešia paskutinius triusikus, jei tik pavėluoji atlikti įmoką Sodrai. Turi suprasti, kad kiekvienas nusikaltimas turi savo ribas, todėl vogti iš valstybės neabejotinai yra pats didžiausias nusikaltimas, kokį gali įvykdyti žmogus. Jei pats nesusiprasi, kad pabrango sveikatos draudimas, po kelių mėnesių tau tikrai paskambins p. Nijolė iš Sodros, ir pasakys, kad tu jau seniausiai nebesi draustas, ir malonėk sugrąžinti valstybei, ko iš jos esi privogęs.

Jei tau kils klausimas, ar verta vogti, pliaukštelėk sau per ranką, sukalbėk tris „Sveika Marija“, ir netrukus tavo siela taps švaresnė.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

6 kelionė: how to recover Facebook account?

  Kai pagalvoji, gerai, kad turi draugų. Jie neleidžia tau pūstis. Jei pasigiri, kad va, tavo bicepsai ėmė ir išsipūtė, draugai tau iš karto pasakys, kodėl. Priaugai svorio – štai   kodėl taip nutiko. Jei pasigirsi, kad turi rašymo talentą, tau pasakys, kad rašai kaip Malūkas. Šiaip jau tai priimtum kaip komplimentą, bet iš balso tono supranti, kad čia reikėtų įsižeisti. Jei pasigiri, kad vakar į tave pažiūrėjo net trys moterys, draugai tau primins, kad už tavęs buvo televizorius, ir tuo metu rodė kačiuuuukus. Išmestum tu tuos draugus iš draugų, bet dabar tai nebėra tai dramatiška, kaip „One.lt“ laikais – „Facebook“ juk tau nepraneša apie nutrauktas draugystes. O juk negali taip tyliai imti ir nebedraugauti – juk norisi kažkokių fejerverkų. Tai ir draugauji toliau, kas belieka. Kartais, kai pasidalini kokiu nauju įrašu, pastebi, kad trūksta Petro, Jono, Genadijaus, Oksanos, Arvydo ir Juozo like‘ų. Pasvajoji, kad tas socialinis tinklalapis pagal tai reitinguotų tavo draugus, o tuomet,

12 kelionė: herojai ir pasmerktieji

  Kai sužinai, kad tavo rajone gyvena vagis, kuris naktimis išlupinėja kaimynų automobilių magnetolas, be jokio gailesčio sakai, kad jam reikia nukapoti pirštus. Bet kai sužinai, kad jis – mylintis tėvas, auginantis dvynius, tačiau dėl teistumo nerandantis jokio darbo, imi jo gailėti. O tai kaip žmogui gyventi, kaip jam vaikus į mokyklą išleisti? Jauti, kad nori jam padėti, ir mintyse jau dėlioji planą, kaip tą padaryti. Jam jauti kur kas didesnį palankumą nei kaimynui teisininkui, kuris, kaip sako kaimynai, vaikus auklėja kumščiu. Supranti, kad tas magnetolafilas yra kur kas geresnis žmogus, tik bėda, kad jam gyvenimas netinkamai susiklostė. Imi galvoti, kad aplinkybės kartais priverčia daryti pačius netikėčiausius dalykus, kurie plačiajai visuomenei atrodo truputį kitaip nei tau. Nori gyventi – turi nusižengti taisyklėms ir pasipelnyti kitų sąskaita. Nusikaltėliai kartais atrodo tarsi herojai. Svarbiausia, kad jie, padarę blogą darbą, savo kaltę kompensuotų kokiu nors gražiu gestu.

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė