49 kelionė: Laikas bėga

 

Tu dažnai galvoji, ką gi kiti apie tave galvoja, ir elgiesi taip, kad galvoti tikrai būtų apie ką. Tu viską apgalvoji – apgalvodavai dar mokykloje, kai rašydamas rašinėlį vietoj „ks“ rašydavai „x“, o vietoj „eta“ dėdavai ženklą „@”. Ir kam to reikėjo? Ogi tam, kad mokytoja galvotų ir ŽINOTŲ, kad tu turi kompiuterį. Tarsi tai būtų svarbu. O tada, kai nuvažiuoji į savo sodybą, aplink kurią nerasi nė gyvos dvasios, gali dienų dienas nesiprausti ir neskalbti drabužių, bet tada, kai ruošiesi grįžti namo, būtinai apsirengi vilnietiškai ir net išsiplauni galvą. Maža ką, gal pakeliui  namo sustabdys policininkas. Gal laiptinėje susidursi su kaimynu. Gal teks užsukti į degalinę. Niekada negali žinoti. Kartais šiek tiek graužiesi dėl pomėgio vaikytis naujausių madų, tačiau džiaugiesi, kad jos kas 10-20 metų sugrįžta. Būtent todėl savo vestuvių nuotraukas ir rodai tik tada, kai tavo kostiumas ir žmonos suknelė vėl būna ant bangos. Nemadinguoju periodu visi labai juokiasi, tiksliau – kvatojasi, tad tau būna gana nejauku, ir lauki, kada praeis tie 10 metų, kad vėl galėtum sulaukti pagyrų. O jų tikrai bus.

Stebiesi, kaip greitai bėga laikas. Ką tik sėdėjote su draugais, svarstėte, kur planuojate studijuoti, o dabar laikas pagalvoti ir apie tai, kur mokysis jūsų vaikai. Anksčiau galėdavai viską mesti, ir nuvykti pas bičiulį, o dabar susitikimus planuojate porą mėnesių ar net porą metų. Niekada negali būti užtikrinti, kad tas susitikimas tikrai įvyks: gal susirgs draugo vaikas, gal kam nors tuo metu teks gimdyti. Galbūt darbe teks dirbti viršvalandžius. Kažkada viskas atrodė taip paprasta ir lengvai įgyvendinama, o dabar nuolatos atsiranda kliūčių, kurių neleidžia įveikti aplinkybės. Tu žinai, kad taip ilgai tęstis nebegali – reikia gyenti dabartimi, o ne rytojumi. Pagautas įkvėpimo sukuri bendrą visų draugų pokalbį, kuriame pareiški, kad ateinantį savaitgalį leisitės į trisdešimties kilometrų žygį. Tu nežinai, ar ir pats įveiktum tokį atstumą, tačiau idėja pasirodė nebloga, todėl pasiūlei ją draugams.

Tu matai, kad vvisi tao draugai jau pamatė pranešimą, tačiau tai nesulaukė tinkamų reakcijų. Mykolas atsiuntė besijuokiantį veiduką, Algimantas – nustebusį, o Kotryna pasiteisino, kad jos vaikas susilaužė koją, todėl artimiausiu metu jokių žygių tikrai negalės planuoti. Bet... ateityje tai tikrai tikrai prisijungs!

Supranti, kad jau sulaukėte tokio amžiaus, kuomet draugus prisikviesti padėtų tik laidotuvės. Žinoma, galėtum pasikiesti į savąsias, bet tai reikalauja labai ilgo pasiruošimo – juk nenori, kad atrodytum kaip koks skurdžius. Reikia ir karstui pasitaupyti, ir pagrabiniams drabužiams. Galvoji, gal vestuvės tau kainuotų pigiau – surengsi kokį pasisėdėjimą sodyboje, pasikvviesi draugus, o antroji pusė tegu ir lieka antrame plane. Neseniai skaitei, kad is labiau populiarėja tokios santuokos, kuomet žmogus tuokiasi pats su savimi. Žinoma, reikės pačiam užsifundyti visą tą šventę, bet gal verta? Pašoksit, palinguosit, o tada po 20 metų gal galėsite susitikti ir kitokio pobūdžio renginyje. Nejaunėjate juk.

Tu žinai, kad nieko tau nepavyks. Dėl tavo tariamų vestuvių draugų tariami vaikai nepasveiks. Jie negalės mesti tariamų darbų ir tekinom pas tave atbėgti. Prabėgo per daug metų, todėl tarp jūsų atsivėrė pernelyg didelė praraja, kurios net ir didžiausios šventės negalės užtaisyti.