Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

49 kelionė: Laikas bėga

 

Tu dažnai galvoji, ką gi kiti apie tave galvoja, ir elgiesi taip, kad galvoti tikrai būtų apie ką. Tu viską apgalvoji – apgalvodavai dar mokykloje, kai rašydamas rašinėlį vietoj „ks“ rašydavai „x“, o vietoj „eta“ dėdavai ženklą „@”. Ir kam to reikėjo? Ogi tam, kad mokytoja galvotų ir ŽINOTŲ, kad tu turi kompiuterį. Tarsi tai būtų svarbu. O tada, kai nuvažiuoji į savo sodybą, aplink kurią nerasi nė gyvos dvasios, gali dienų dienas nesiprausti ir neskalbti drabužių, bet tada, kai ruošiesi grįžti namo, būtinai apsirengi vilnietiškai ir net išsiplauni galvą. Maža ką, gal pakeliui  namo sustabdys policininkas. Gal laiptinėje susidursi su kaimynu. Gal teks užsukti į degalinę. Niekada negali žinoti. Kartais šiek tiek graužiesi dėl pomėgio vaikytis naujausių madų, tačiau džiaugiesi, kad jos kas 10-20 metų sugrįžta. Būtent todėl savo vestuvių nuotraukas ir rodai tik tada, kai tavo kostiumas ir žmonos suknelė vėl būna ant bangos. Nemadinguoju periodu visi labai juokiasi, tiksliau – kvatojasi, tad tau būna gana nejauku, ir lauki, kada praeis tie 10 metų, kad vėl galėtum sulaukti pagyrų. O jų tikrai bus.

Stebiesi, kaip greitai bėga laikas. Ką tik sėdėjote su draugais, svarstėte, kur planuojate studijuoti, o dabar laikas pagalvoti ir apie tai, kur mokysis jūsų vaikai. Anksčiau galėdavai viską mesti, ir nuvykti pas bičiulį, o dabar susitikimus planuojate porą mėnesių ar net porą metų. Niekada negali būti užtikrinti, kad tas susitikimas tikrai įvyks: gal susirgs draugo vaikas, gal kam nors tuo metu teks gimdyti. Galbūt darbe teks dirbti viršvalandžius. Kažkada viskas atrodė taip paprasta ir lengvai įgyvendinama, o dabar nuolatos atsiranda kliūčių, kurių neleidžia įveikti aplinkybės. Tu žinai, kad taip ilgai tęstis nebegali – reikia gyenti dabartimi, o ne rytojumi. Pagautas įkvėpimo sukuri bendrą visų draugų pokalbį, kuriame pareiški, kad ateinantį savaitgalį leisitės į trisdešimties kilometrų žygį. Tu nežinai, ar ir pats įveiktum tokį atstumą, tačiau idėja pasirodė nebloga, todėl pasiūlei ją draugams.

Tu matai, kad vvisi tao draugai jau pamatė pranešimą, tačiau tai nesulaukė tinkamų reakcijų. Mykolas atsiuntė besijuokiantį veiduką, Algimantas – nustebusį, o Kotryna pasiteisino, kad jos vaikas susilaužė koją, todėl artimiausiu metu jokių žygių tikrai negalės planuoti. Bet... ateityje tai tikrai tikrai prisijungs!

Supranti, kad jau sulaukėte tokio amžiaus, kuomet draugus prisikviesti padėtų tik laidotuvės. Žinoma, galėtum pasikiesti į savąsias, bet tai reikalauja labai ilgo pasiruošimo – juk nenori, kad atrodytum kaip koks skurdžius. Reikia ir karstui pasitaupyti, ir pagrabiniams drabužiams. Galvoji, gal vestuvės tau kainuotų pigiau – surengsi kokį pasisėdėjimą sodyboje, pasikvviesi draugus, o antroji pusė tegu ir lieka antrame plane. Neseniai skaitei, kad is labiau populiarėja tokios santuokos, kuomet žmogus tuokiasi pats su savimi. Žinoma, reikės pačiam užsifundyti visą tą šventę, bet gal verta? Pašoksit, palinguosit, o tada po 20 metų gal galėsite susitikti ir kitokio pobūdžio renginyje. Nejaunėjate juk.

Tu žinai, kad nieko tau nepavyks. Dėl tavo tariamų vestuvių draugų tariami vaikai nepasveiks. Jie negalės mesti tariamų darbų ir tekinom pas tave atbėgti. Prabėgo per daug metų, todėl tarp jūsų atsivėrė pernelyg didelė praraja, kurios net ir didžiausios šventės negalės užtaisyti.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė...

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...