Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

50 kelionė: Belieka tik paploti

 

Yra kelios plojikų rūšys. Viena jų – intelektualai, kurie kultūringai paploja pasibaigus spektakliui. Į teatrą vaikšto tikrai ne kiekvienas lietuvis, tad tuomet, jei bent kartą per metus pavyksta čia išsiruošti, gali drąsiai save priskirti tai mažai, bet labai svarbiai Lietuvos grupei. Kita plojikų rūšis nesidrovi paploti po sugiedoto Lietuvos himno. O ką? Taigi labai geras gabalas. Jei pavyksta sklandžiai ir be klaidų sugiedoti himną, tai jau tikrai nemažas pasiekimas. Pasiplokime patys sau. Dar kita plojikų rūšis visada paploja nusileidus lėktuvui. Nuuuu, taigi va, pavyko sklandžiai nusileisti ant žemės. Ne visada taip gerai pavyksta, tad kodėl turėtume neploti? Dar viena plojančiųjų rūšis ploja sustojus troleibusui. Valio – vairuotojas leidžia išlipti, vadinasi, keleivių kontrolė jau tikrai nepagaus.

 

 Paskutinė maršruto stotelė. Plojimai.

 

 

 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

10 kelionė: nupirkti tyrimai

Kol neini į polikliniką, jautiesi visiškai sveikas, bet jei jau nusprendi apsilankyti pas gydytoją, kelio atgal nebėra. Galbūt net pasijausi mirštantis (didelė tikimybė). Tau tikrai lieps atlikti tyrimus ir tyrimukus, o tada, jei jie bus mokami (šimtaprocentinė tikimybė), tad prie kasos tave ims vanoti karštas, šaltas ir drungnas prakaitas. Gali būti, kad tave išveš su greitąja – juk niekas negali žinoti, kokia liga slepiasi po šiais gana neįprastais simptomais. Jei bandyti priešintis, medikams teks panaudoti tramdomus marškinius, ir tada visi keliai ves tik į Vasaros gatvę. Į polikliniką gal ir visai neitum, bet tau skaudu, kad kas mėnesį moki sveikatos draudimą, bet nieko gero už tuos pinigus negauni. Dantis tenka taisyti už savo pinigus, skiepytis – irgi iš savo lėšų, o tuomet, kai nueini į vaistinę, mintyse jau pradedi verkti, kodėl visi vaistai tokie brangūs. Viešai verkti net nedrįsti – juk žinai, kad vaistinės darbuotoja tau tikrai bandys įsiūlyti raminamųjų, kurie taip pat nė...

13 kelionė: Superšunininkai

  Turi kaimyną, auginantį haskį. Ir dar vieną kaimyną, kuris augina jorkšyriuką. Vienas kaimynas šunį nuolatos uždaro į balkoną, todėl tenka klausytis dainų ir dainelių, o kito kaimyno šuns tu truputį prisibijai – jau yra tau kartą įkandęs į blauzdą. Tu irgi turi šunį. Vidutinio dydžio. Nei haskį, nei jorkšyrą. Kartais tavo vidutinio dydžio šuo bando užmegzti draugišką kontaktą su haskiu ar su jorkšyru, bet kaimynams tai nelabai patinka. Sako, kad haskis yra haskis, ir jam nereikia jokių draugysčių su kitais šunimis. Jo paskirtis – tempti. Kaip supranti, to šuns gyvenimo tikslas – tempti   savo šeimininką, nes visada pirmas pro duris išsiveržia haskis, o iš paskos dusdamas atbėga ir kaimynas. Jorkšyro šeimininkas irgi neleidžia savo šuniukui bendrauti su kitais savo giminaičiais. Vos tik pamato, kad tavo vidutinio dydžio šuo norėtų pauostyti jo jorkšyriuką, išpučia akis, ir pasiima šuniuką ant rankų – maža ką, gal tavo šuo perkąs jam gerklę. Jorkšyrininkai žino, kad jų šuniu...

4 kelionė: klientas visada teisus

  Jei dirbi klientų aptarnavimo srityje, tikrai žinai, kaip galima, ir kaip negalima kalbėti. Jei klientas turi nusiskundimų, tu jokiu būdu negali jam sakyti, kad eitų pas konkurentus, o tada, jei skambini ir siūlai tam tikras paslaugas, bet prisikambini turinčiam skundų esamam klientui,   negali tiesiog imti ir sakyti: „ach, taip,   suprantu, kad jūs nepatenkintas, gero vakaro“. Todėl tada, kai susiduri su tokiais klientų aptarnavimo specialYstais (taip taip, ne specialistais), tau iš karto kyla noras rašyti skundą. Tokių skundų jau esi prikaupęs visą sekciją, nes nori stebėti, ar bent kiek patobulėjai skųsdamasis. Supranti, kad tą irgi reikia mokėti, nes kitaip nieko neišsireikalausi. Graužiesi, kad „Facebook‘e“ galima tik vieną kartą palikti vienos žvaigždutės įvertinimą, nes tą su mielu noru atliktum dar ir dar kartą. Dar geriau – jei tą galėtum atlikti anonimiškai. Juk visada daug paprasčiau pulti kitus, kai niekas nežino, kas gi slepiasi po tavo pseudonimu. Ypač tad...